Klausk specialisto
Kažkas rimtai pakenkė šaknims. Tai galėjo būti užkratas nedezinfekuotoje žemėje, labai didelis drėgmės perteklius, žema temperatūra šaknų zonoje.
Daugiametės gėlės lauko vazonuose ne visada sėkmingai peržiemoja. Žemė vazonuose įšąla greičiau ir stipriau, nei dirvoje, o augalų šaknys visada yra jautrios stipriam šalčiui. Dėl nedidelės sodinukų kainos kai kurios daugiametės gėlės lauko vazonuose auginamos kaip vienmetės: šliaužiančioji šilingė, geltonžiedis šalmutis, ylalapiai flioksai, pūkuotoji glažutė, įvairios gebenių veislės. Iš vienmečių gėlių populiarios yra ragilės, žilieji šlamučiai, paprastųjų lobelijų veislės, pelargonijos, petunijos, verbenos, nasturtės ir kitos.
Augalo nykimo priežasčių gali būti daug: netinkama žemė, per šalta žemė ar aplinka, per didelė drėgmė, perdžiūvimas ir netolygus laistymas, užsikimšusios drenažo skylutės vazone, didelė druskų koncentracija dirvožemyje, prasidėjusios ligos (šaknų ar stiebo puviniai), kenkėjai (sunkiai pastebimos voratinklinės erkutės).
Apžiūrėkite, ar durpiniuose puodeliuose žemė tolygiai sudrėksta laistant. Violetinį atspalvį daigai įgauna laikant juos per žemoje temperatūroje arba trūkstant trąšų. Galite pabandyti bent dalį daigelių persodinti į kitokius (kokius naudodavote anksčiau) vazonėlius ir stebėti skirtumą.
Kininė aktinidija ’Boskoop’ yra aukšta liana, bet neatspari stipresniam šalčiui. Žiedai dvilyčiai, todėl vaisius veda ir vienas atskirai auginamas augalas. Skirtigų šaltinių duomenimis, kininės aktinidijos ištveria –12–15 laipsnių šalčius, bet ne Lietuvos žiemas. Todėl nei ’Boskoop’, nei kitų kininės aktinidijos veislių Lietuvoje lauke neužauginsite.
Pavasarį violetiniais žiedais žydi kai kurie rododendrai. Balandžio pradžioje Lietuvoje žydi labai nedaug krūmų, todėl sunku būtų spėlioti, kur ir kokį augalą Jūs matėte.
Geltonuojantį stiebą reikia nupjauti iki sveikos vietos. Dauginimui sergančios augalų dalys netinka, jį reikia išmesti.
Šis kaktusas pūti pradeda tada, jei ilgesnį laiką pabūna užsistovėjusiame vandenyje. Dvi savaites nelaistytas tikrai negalėjo pradėti pūti. Šakeles mesti gali dėl skersvėjo, netolygaus laistymo. Pasirūpinkite, kad žemė vazone būtų apydrėgnė, bet vanduo nesikauptų padėkle.
Spygliuočių pjuvenas galima naudoti kaip trumpam pilamą mulčių (pavyzdžiui, kol nuimsite uogų derlių). Paliktos ilgam laikui ir sumaišytos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu spygliuočių pjuvenos rūgština žemę. Kiek stipriai – priklauso nuo kiekio ir esamo dirvožemio struktūros, čia rezultatai gali labai skirtis.
Pabandykite ieškoti tiarelės internetinėse parduotuvėse.
Chrizantemų daigai gegužės mėnesį sodinami į auginimo vazonus arba lysves, dar saugomi nuo šalnų. Reguliariai laistomi, vasarą tręšiami kas 2–3 savaites. Krūminės smulkiažiedės veislės formuojamos tankiais krūmeliais, o stambiažiedžių – šalinami šoniniai žiedynai, paliekant tik po vieną šakelių viršūnėse.
Kiaulpienę reiktų išrauti. Tai padaryti lengviau po lietaus, kai žemė minkštesnė.
Nėrūnės (šefleros) nemėgsta daug saulės spindulių. Įsigytą augalą reikia persodinti į didesnį vazoną, kas 2–3 savaites patręšti kompleksinių trąšų tirpalu.
Lietuvoje „mėlynosios“ bulvių veislės auginamos dar labai negausiai ir nėra atlikta tyrimų, kokios veislės ir kokiomis sąlygomis pasižymi didesniu ar mažesniu krakmolingumu.
Tamsos nemėgsta jokie augalai. Klivijos geriausiai auga neilgai saulės apšviečiamuose kambariuose, prie rytinių ar vakarinių langų. Žiemą turėtų būti laikoma vėsioje (ne šilčiau 12 laipsnių) ir šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Po tokio ramybės periodo suformuoja žiedynus.
Valgomųjų grybų yra gan daug ir jie auginami skirtingai. Išdėstyti visas technologijas reikėtų ne vieno straipsnio.
Perlitas yra smulki ir biri medžiaga, paviršiuje jį paskleisti galima tik patalpoje. Lauke po stipresnio vėjo gūsio visas perlitas atsidurs kažkur kaimynų soduose. Žemei mulčiuoti rinkitės kitas medžiagas.
Lietuvoje dažni braškių kenkėjai – avietiniai žiedgraužiai. Jie aviečių, braškių, žemuogių ir erškėčių lapuose išgraužia skylutes. Lervos vystosi žiedpumpuriuose. Žiemoja suaugę vabalai, pasislėpę po augalų lapais, dirvos grumstais. Jūsų atveju – labai gerai jaučiasi po šiaudais. Insekticidais purkšti reiktų pasirodžius braškių žiedpumpuriams ir antrą katrą – nuskynus visas uogas. Kitas šių kenkėjų naikinimo būdas – rudenį surinkti šiaudus ir senus lapus, giliai supurenti žemę tarp braškių, kad sunaikinti kiek galima daugiau žiemoti likusių vabalų.
Gluosniai neretai pažeidžiami grybinių ligų. Deja, nėra tokio preparato, kurį panaudoti užtektų vieną kartą gyvenime. Purkšti fungicidais reiktų prieš pumpurų sprogimą. Taip pat būtina iškarpyti ir sudeginti visas džiūstančias šakas, nes tai – infekcijos šaltinis. Būna, kad grybinė infekcija pažeidžia visą medieną, užkimšdama augalo vandens indus, ir medžio išgelbėti nebeimanoma.
Deja, sudžiūvusios gėlės neatgaivinsite. Galbūt ji jau buvo pažeista puvinio, galbūt augalui buvo perdaug drėgmės.
Auginamos ant plėvelės braškės visada būna trumpesnio amžiaus, neretai blogiau peržiemoja, greičiau sensta. Paprastai lysvė laikoma 3 metus, paskui – atnaujinama. Tręšti reiktų pro skyles laistant trąšų tirpalu (parduotuvėse yra specialiai braškėms skirtų trąšų). Labai iškilusius kerelius reiktų atsargiai įspausti į žemę. Jei dabar braškės tik pradeda auginti jaunus lapelius, galite taip tvarkyti lysvę: nupjauti senus lapus, atsargiai nuimti plėvelę iš vieno krašto, supurenti žemę ir užberti sluoksnį komposto ir vėl pritaikant uždengti plėvelę. Taip pat sutvarkyti ir kitą lysvės kraštą.
Mėšlas nesupuvo, jei žemėje trūko drėgmės ir buvo šalta. Nežinome, kiek Jūs jo ten supylėte. Jei nerimaujate, galite nusemti dalį viršutinio dirvožemio sluoksnio su dalimi to nesupuvusio mėšlo ir išberti darže ant kitų lysvių. Bet per žiemą lakūs azoto junginiai tikrai išgaravo, todėl savo deginančias savybes mėšlas bus praradęs.
Nežinome, kokį rododendrą Jūs auginate. Yra visžalių ir lapus metančių rūšių bei veislių. Ne visi rododendrai vienodai ištvermingi. Nedidelį rododendrą dar galite atsargiai perkelti į kitą vietą. Būtinai paruoškite žemę pagal rekomendacijas šiems krūmams.
Kraunasi ...