Klausk specialisto
Valgomųjų grybų yra gan daug ir jie auginami skirtingai. Išdėstyti visas technologijas reikėtų ne vieno straipsnio.
Perlitas yra smulki ir biri medžiaga, paviršiuje jį paskleisti galima tik patalpoje. Lauke po stipresnio vėjo gūsio visas perlitas atsidurs kažkur kaimynų soduose. Žemei mulčiuoti rinkitės kitas medžiagas.
Lietuvoje dažni braškių kenkėjai – avietiniai žiedgraužiai. Jie aviečių, braškių, žemuogių ir erškėčių lapuose išgraužia skylutes. Lervos vystosi žiedpumpuriuose. Žiemoja suaugę vabalai, pasislėpę po augalų lapais, dirvos grumstais. Jūsų atveju – labai gerai jaučiasi po šiaudais. Insekticidais purkšti reiktų pasirodžius braškių žiedpumpuriams ir antrą katrą – nuskynus visas uogas. Kitas šių kenkėjų naikinimo būdas – rudenį surinkti šiaudus ir senus lapus, giliai supurenti žemę tarp braškių, kad sunaikinti kiek galima daugiau žiemoti likusių vabalų.
Gluosniai neretai pažeidžiami grybinių ligų. Deja, nėra tokio preparato, kurį panaudoti užtektų vieną kartą gyvenime. Purkšti fungicidais reiktų prieš pumpurų sprogimą. Taip pat būtina iškarpyti ir sudeginti visas džiūstančias šakas, nes tai – infekcijos šaltinis. Būna, kad grybinė infekcija pažeidžia visą medieną, užkimšdama augalo vandens indus, ir medžio išgelbėti nebeimanoma.
Deja, sudžiūvusios gėlės neatgaivinsite. Galbūt ji jau buvo pažeista puvinio, galbūt augalui buvo perdaug drėgmės.
Auginamos ant plėvelės braškės visada būna trumpesnio amžiaus, neretai blogiau peržiemoja, greičiau sensta. Paprastai lysvė laikoma 3 metus, paskui – atnaujinama. Tręšti reiktų pro skyles laistant trąšų tirpalu (parduotuvėse yra specialiai braškėms skirtų trąšų). Labai iškilusius kerelius reiktų atsargiai įspausti į žemę. Jei dabar braškės tik pradeda auginti jaunus lapelius, galite taip tvarkyti lysvę: nupjauti senus lapus, atsargiai nuimti plėvelę iš vieno krašto, supurenti žemę ir užberti sluoksnį komposto ir vėl pritaikant uždengti plėvelę. Taip pat sutvarkyti ir kitą lysvės kraštą.
Mėšlas nesupuvo, jei žemėje trūko drėgmės ir buvo šalta. Nežinome, kiek Jūs jo ten supylėte. Jei nerimaujate, galite nusemti dalį viršutinio dirvožemio sluoksnio su dalimi to nesupuvusio mėšlo ir išberti darže ant kitų lysvių. Bet per žiemą lakūs azoto junginiai tikrai išgaravo, todėl savo deginančias savybes mėšlas bus praradęs.
Nežinome, kokį rododendrą Jūs auginate. Yra visžalių ir lapus metančių rūšių bei veislių. Ne visi rododendrai vienodai ištvermingi. Nedidelį rododendrą dar galite atsargiai perkelti į kitą vietą. Būtinai paruoškite žemę pagal rekomendacijas šiems krūmams.
Yra labai daug būdų suminkštinti vandentiekio vandenį. Namuose paprasčiausia būtų įsigyti filtrus nedideliems vandens kiekiams (pavyzdžiui, dedamus į ąsočius). Galima į ąsotį įlašinti kelis lašus citrinų sulčių ir leisti vandeniui pastovėti. O galima nevargti dėl vandens ir 2-3 kartus per metus vazonėliuose pakeisti apie 1-1,5 cm žemės paviršiaus, vietoje senojo užpilant sluoksnelį durpių.
Svogūninės gėlės nėra vienodos. Narcizai kai kada nukenčia žiemą, ypač jei būna šalta ir mažai sniego. Tada pavasarį auga lėtai, mažai žydi. Snieguolės galėjo pradėti per anksti dygti, ir po to nukentėti nuo šalčio. Šioms gėlėms vasarą pasėtos smulkios vienmetės gėlės netrukdo, tik nereiktų sodinti stambių ir turinčių gilią šaknų sistemą. O Iris reticulata būtina iškasti kiekvieną vasarą, nes šiems augalams labai svarbu pabūti visiškai sausai bent 2 mėnesius. Nužydėjus svogūninėms gėlėms jų plotelius geriausia apsėti lobuliarijomis, ešolcijomis. Taip pat nepamirškite jų patręšti pavasarį, augimo metu ir rudenį, kai vystosi šaknys.
Galite naudoti bet kokius insekticidus – juk šilokas nevalgomas. Tik svarbu stebėti augalą ir kenkėjus sunaikinti vos jiems pasirodžius, kol nespėjo padaryti augalui žalos.
Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10–15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1–1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1–2 cm tarpus ir 3–5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali.
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą.
Po 2–3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8–12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.
Tinka, tik šilauogėms sodinti reikalingos tokios durpės, kurių pH 4-5, jos maišomos su pjuvenomis ir smulkinta medžių žieve.
Pupelės sėjamos, kai dirva įšyla iki 10–12 ºC ir nebebūna šalnų (dažniausiai – gegužės viduryje ir antroje pusėje). Prieš sėją pamirkytos sėklos greičiau sudygsta, bet galite sėti ir nemirkytas.
Pomidorai nėra patys mėgstamiausi skydamarių, bet šiems kenkėjams išplitus, puolami ir pomidorai.
Augalai nesudygsta, jei būna pasėti į pernelyg sausą ar per šaltą žemę, jei sėklos nedaigios. Grambuolių lervos – rimti kenkėjai. Šiltnamio žemę reiktų giliai perkasti ir supurenti šakėmis, kad išrinkti kiek galima daugiau grambuolių lervų. Nenaudokite daug organinių trąšų – tai privilioja grambuolių pateles dėti kiaušinėlius.
Šiuo metu medžių kamienais labai intensyviai teka sultys, todėl nenuostabu, kad bet kokia žaizda bus drėgna. Jei tvarkingai išvalėte ir užtepėte žaizdą, stiprus medis ją pamažu užsigydys.
Mėšlo krūvą su sliekais nestoru sluoksniu paskleiskite darže – tegul dauguma sliekų patys iššliaužioja. Po savaitės jį galėsite sunešti į šiltnamį. Nedidelis kiekis sliekų šiltnamio dirvožemiui tikrai nepakenks.
Laipiojančios arba „vijoklinės“ rožės žydi tik ant antramečių ir senesnių šakų. Todėl per vasarą užaugusius ūglius reikia nenukirptus išsaugoti per žiemą: rudenį (pradėjus šalti) nuimti nuo atramų, pakloti ant nestoro eglišakių sluoksnio, prispausti ir iš viršaus vėl uždengti eglišakėmis. Pavasarį iškerpamos tik nulūžusios ar apšalusios, pajuodusios šakutės, o ilgi pernykščiai ūgliai pakeliami ant atramų – jie žydės. Tokia priežiūra nėra lengva, bet nukirpę iki pusės metro žiedų niekada neturėsite. Pavasarį ir vasarą rožės 3–5 kartus tręšiamos, stebima ar nepasirodo kokios nors ligos ar kenkėjai.
Samanos ir kerpės ant vaiskrūmių šakelių byloja apie blogą vėdinimąsi. Galbūt šalia auga dideli augalai, kurie užstoja vėjus, nes per 3 metus krūmeliai negalėjo ypatingai sutankėti. Po lietaus kerpes nuo šakelių lengva nuvalyti minkštu šepetėliu.
Vyšnios gali neužmegzti vaisių, jei nėra apdulkintojo, jei auginamos rūgščioje dirvoje, pažeistos kai kurių ligų (kokomikozės ir pan.). Reikėtų atlikti dirvos agrocheminius tyrimus, profilaktiškai nupurkšti fungicidais, pasidomėti šios vyšnios veislės savybėmis.
Kraunasi ...