Klausk specialisto
568 klausimai.
Kieme auga nedidelio aukščio sidabrakrūmiai. Žydėjo gausiai visą vasarą rausvais žiedeliais - iš tiesų džiugino akis ir širdį. Tačiau nužydėjus lieka sėkladėžės, per žiemą nenubyra. Pernai pavasarį skainiojau. Dabar krūmeliai jau paaugę (jiems treji metai bus vasarą). Tas skainiojimas pasidarys ilgai trunkantis ir nykus darbas. Gal galima genėti, nukirpti šakelių viršūnes, kad neliktų sausų pernykščių sėkladėžių, ar kaip ten vadinasi tai, kas liko nužydėjus. Jei taip, kada dabar tai geriau daryti? Ačiū.
Atsakymas:
Sidabrakrūmius galima genėti, tai geriausia daryti pavasarį, iki pumpurų sprogimo. Nugenėti krūmeliai būna kompaktiškesni, išaugina daugiau jaunų šakelių, gausiau žydi. Po labai šaltų žiemų, jei įtariate, kad sidabrakrūmis gali būti apšalęs, jį genėkite pumpurams pradėjus sprogti – tada aiškiai matysite, kurios šakelės yra sausos.
Noriu pasisėti prieskonių ir vaistažolių, ir padaryti jų gėlyną. Parašykite, kuriuos iš jų reikia sėti į vazonėlius? Kada? O gal geriau sėti tiesiai į dirvą? Noriu sėti jonažolės, ežiuoles, levandos, pelyną, kmynų. Ačiū.
Atsakymas:
Ežiuoles namuose į vazonėlius geriausia sėti balandžio mėnesį, paaugusius daigus persodinti rečiau (kad nesiliestų lapeliais), o po šalnų sodinti lauke. Pirmaisiais metais pražysta nedaug augalų. Lauke sėjamos vasaros antroje pusėje.Levandos namuose sėjamos kovo–balandžio mėnesiais, paaugę daigai taip pat persodinami rečiau, o po šalnų sodinami lauke. Persodintiems augaliukams verta nugnybti viršūnėles, kad geriau šakotųsi ir suformuotų tankesnius krūmelius. Jas galima sėti lauke balandžio pabaigoje–birželio mėnesį. Jonažoles ir pelynus geriau iš karto sėti lauke (užauga tvirtesni augalai), balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį.Kmynai sėjami lauke, tiesiog į nuolatinio auginimo vietą balandžio mėnesį–gegužės pradžioje.
Sveiki, norėčiau sužinoti, ar visas daržovių ir gėlių sėklas būtina stratifikuoti? Ačiū.
Atsakymas:
Stratifikuoti reikia tik nedidelę dalį sėklų. Visos įprastos daržovės ir dauguma gėlių sėjamos nestratifikuotos. Tik daugelio medžių, krūmų, storą luobelę turinčių žolinių augalų sėklos prieš sėją stratifikuojamos.
Laba diena, agrastų vaisiai vasarą būna aptraukti tokia tarsi pūkuota, švelnia pilka plėvele. Kokios to priežastys gali būti ir kaip to išvengti?
Atsakymas:
Agrastai neretai serga miltlige. Tai labai išplitusi grybinė liga. Svarbu agrastus auginti saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje, kasmet juos išretinti, greta nesodinti aukštų, šviesą ir vėją užstojančių augalų. Kiekvieną pavasarį krūmelius patariama purkšti fungicidais, o rudenį surinkti ir sudeginti nukritusius lapus, sergančius vaisius. Naujausios agrastų veislės yra atsparios miltligei.
Dovanų gavau pachirą aquatica.Patarkite, kaip ją auginti. Ar galima laistyti kambarinius augalus filtruotu vandentiekio vandeniu (dėti druskos filtrai vandeniui minkštinti)?
Atsakymas:
Vandeninė raivė (Pachira aquatica) greit prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų. Tinkamiausia vieta – prie rytinių, vakarinių langų. Pavasarį ir vasarą laistoma reguliariai, kai tik pradžiūsta žemės paviršius vazone. Šie medeliai pakenčia ir vandens perteklių, ir trūkumą, bet norint išsaugoti jų grožį, kraštutinumų reikia vengti. Perdžiovinus žemę vazone, gelsta ir krenta lapai. Ilgam palikus vandenį padėkle, gali pradėti pūti. Kadangi auga greit, trąšų reikia visai nedaug. Joms tiktų tos pačios trąšos kaip palmėms ir dracenoms, bet užtenka kovą–rugsėjį patręšti kartą per mėnesį. Jaunos raivės persodinamos kasmet, senesnės – kas dvejus–trejus metus. Žemei nereiklios, bet būtinas geras drenažas. Geriausia ruošti laidžius mišinius iš komposto, durpių ir šiek tiek smėlio. Filtrų vandens minkštinimui gaminama labai įvairių, tad sunku prognozuoti, kokie kaip minkština vandenį. Dauguma kambarinių augalų nemėgsta karbonatų pertekliaus, todėl suminkštintas vanduo turėtų tikti geriau nei tiesiog iš vandentiekio.
Ką tik internete perskaičiau, atrodo, dalykišką straipsnį apie medžių priežiūrą (http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/kiemas/5-populiariausi-mitai-apie-medziu-prieziura.d?id=73402806). Labai prašau sodininkystės specialistų nuomonės, kurios iš straipsnyje išdėstytų nuostatų naudotinos praktinėje sodininkystėje. Būčiau dėkingas ir už platesnio pobūdžio komentarus.
Dėkoju.
Atsakymas:
Sodininkystėje genint vaismedžius verta laikytis nuostatų, kad pjūvių vietų užtepti nereikia ir kad pjaunant šakas jokio kelmelio nepaliekama. Dėl genėjimo laiko – galima ginčytis: genint vasarą ne tik sunku pro lapus įžiūrėti šakų išsidėstymą, bet pjaunant ir krentant šakoms nubraukiama dalis vaisių ir lapų. Todėl vasarą reiktų trumpinti tik jaunus ūglius, retinti metūglius. Tai, kad genėjimas visiems medžiams yra vienodas, galvota gal pokario laikais. Jau seniai yra skirtingos rekomendacijos ne tik atskiroms rūšims, bet ir veislėms. Kaip medžiai gydosi žaizdas ir kaip izoliuoja užkrėstas dalis, tyrimai dar tęsis. Sodininko tikslas – pašalinti kiek galima daugiau užkrato šaltinių (sergančių medžių šakų ar net atskirų medžių), todėl čia nereiktų palikti laisvės gamtai, o griebtis genėtuvo ar pjūklo. Taip pat svarbu nepamiršti, kad gamtoje augančių, dekoratyvinių medžių ir vaismedžių genėjimas, lajų formavimas yra skirtingas.
Labai patinka TV laidos apie sodininkus ir ūkininkus. Matau labai gražius daržus be piktžolių. Tiesiog stebuklingai neauga žolės. Kaip jūs taip išnaikinat tas piktžoles? Pas mano drauges sode jų apstu. Kol nuravi vieną daržo pusę, kita jau užžėlusi. Pasidalinkite ta paslaptimi. Ačiū.
Atsakymas:
Piktžoles soduose išnaikinam ne mes, o tų sodų savininkai. Tikriausiai kiekvienas turi savų būdų. Vieni gal prieš filmavimą sukviečia talką, kiti gal naudoja herbicidus... Reiktų kreiptis į tas TV laidas ir konkrečius sodininkus.
Pasėjau raudonuogės vynuogės sėklas, jos sudygo. Bet nežinau, kaip toliau prižiūrėti. Pirmaisiais metais jas sodinti lauke ar šiltnamyje? Patarkite, kaip elgtis. O gal auginti vazone ir kitais metais sodinti lauke?
Atsakymas:
Nežinome, kokios veislės buvo tos raudonuogės vynuogės, ir nežinome, kaip jos buvo augintos. Jei tai vynuogės iš kokio prekybos centro (ne Lietuvoje augintos), gali būti, kad bus jautrios šalčiui. Iš sėklų išauginti augalai retai kada paveldi motininio augalo savybes. Suprantama, kad užaugs vynmedis, bet uogos gali būti ir ne tokios pat. Todėl pirmus metus patartume vynmedžių sodinukus po vieną auginti atskiruose vazonėliuose, pirmąją žiemą laikyti rūsyje (vos kelių laipsnių šilumos patalpoje), o antrojo pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, gerai sužilus žemei, sodinti į auginimo vietą. Nežinomos veislės vynmedžius patariama žiemai prilenkti prie žemės ir lengvai pridengti.
Rudenį mamai nupirkau mažą šilkmedį ir jį pasodino žiemot į šiltnamį. Noriu paklausti, kada galima persodinti ir kaip jį prižiūrėti?
Atsakymas:
Šilkmedį į nuolatinę auginimo vietą persodinti reiktų pavasarį, atšilus žemei, iki pumpurų sprogimo. Sodinimo vietą reiktų paruošti kuo anksčiau, o prasidėjus šiltesniems ir saulėtiems orams – šiltnamį laikyti atidarytą, kad šilkmedis nepradėtų sprogti labai anksti. Šaknys gan trapios, todėl persodinti reikia atsargiai, stengtis jų neaplaužyti. Šilkmedžiai auginami saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Auga greitai, bet neretai jaunų šakelių viršūnės nespėja sumedėti ir apšąla, todėl kasmet jas reikia apkarpyti, patrumpinti. Gerai pakenčia genėjimą. Yra gan daug kultūrinių veislių skirtingo dydžio ir spalvos vaisiais, lapais, lajos forma.
Gerokai virš 10 metų sode auginu lauravyšnės krūmą. Puikus augalas, bet natūrali krūmo forma netikusi. Nepasisekė rasti informacijos, ar šis krūmas pasiduoda formuojamas, kokių reikėtų laikytis principų.
Laukiu Jūsų pagalbos ir iš anksto dėkoju.
Atsakymas:
Lietuvoje auginamos kelios vaistinės lauravyšnės veislės, kurios šiek tiek skiriasi savo išvaizda. Bet visoms būdinga netaisyklinga krūmo forma. Kadangi lauravyšnės Lietuvoje dažnai pašąla, krūmo forma tampa dar netaisyklingesnė. Šiek tiek krūmo formą pataisyti galima genint. Pavasarį, iki vegetacijos pradžios iškerpamos visos nulūžusios, pažeistos ir negyvos šakos. Vasaros viduryje galima patrumpinti labiausiai atsikišusius, ne vietoje augančius metūglius. Taip krūmą priversite tankėti ir mažiau skleistis į šalis. Labai taisyklingų geometrinių figūrų iš lauravyšnių nesuformuosite.
Namuose skursta augalai. Norėčiau lentynoje įmontuoti dirbtinį apšvietimą, bet nežinau, kokios tinka lempos (lentyna 90x60 cm, aukštis – 50 cm).
Atsakymas:
Dažniausiai namuose augalams apšviesti naudojamos įprastos liuminescencinės lempos. Jos nebrangios, paprastai tvirtinamos ir keičiamos, bet tinka tik tiems augalams, kuriems reikia nedaug šviesos. Senosios kaitinimo lemputės nelabai tinka lentynose, nes sunaudoja gan daug energijos, išskiria nemažai šilumos (dėl to reikia išlaikyti atstumą, kad augalai neįkaistų). LED lempos ir LED juostos būtų optimalus sprendimas. Apie augalų apšvietimą ir šviestuvų galios parinkimą išsamų straipsnį rasite „Sodo spalvų“ Nr. 2. Leidinio ieškokite visur, kur prekiaujama spauda.
Sveiki, gavau kavamedį. Jei galit, patarkite, kaip jį auginti.
Atsakymas:
Kavamedžiai gerai auga šviesiuose ir šiltuose kambariuose. Juos statykite prie pietinių, rytinių ar vakarinių langų. Vasarą šiek tiek pridenkite nuo vidurdienio saulės arba patraukite toliau nuo lango. Jei saulės per daug, kavamedis nuleidžia lapus, atrodo lyg nuvytęs, nors lapai išlieka stangrūs.
Visus metus turi būti šilta. Žiemą patalpos temperatūra – ne žemesnė 17°C. Ramybės periodo kavamedžiai beveik neturi. Tik tamsiausiais žiemos mėnesiais auga labai lėtai. Visus metus laistomi reguliariai. Pageidautina, kad vanduo būtų minkštas ir šiltas (apie 25°C). Kavamedžiai mėgsta dažną apipurškimą šiltu vandeniu. Tręšiami universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Kovo – spalio mėnesiais tai darykite kas dvi savaites, lapkritį – vasarį užteks vieną kartą per mėnesį. Jauni medeliai persodinami kasmet, o senesni – kas dvejus–trejus metus. Persodinant šaknų gniužulo neardykite, nes šie augalai jautrūs pažeidimams. Žemės mišinys ruošiamas iš komposto ir rūgščių durpių su nedideliu kiekiu smėlio. Sunkioje žemėje kavamedžiai skursta. Didesni medeliai kasmet šiek tiek genimi, bet tik tiek, kad suformuoti norimo aukščio augalą.
Ar galiu 3 metų šilauoges pavasarį persodinti į kitą vietą?
Atsakymas:
3 metų šilauoges persodinti rizikinga. Jei to būtinai reikia, paruoškite joms dvigubai didesnes nei sodinukams duobes (maždaug 1 m pločio ir 70 cm gylio). Iš senosios vietos krūmus stenkitės iškelti su kuo didesniu žemės gniužulu, dėkite ant tvirto audeklo ar storos polietileno plėvelės ir atsargiai perneškite į naują vietą. Sodinant duobės dugne supilkite kauburėlį žemių ir ant jo dėkite krūmą taip, kad šaknys pasiskleistų žemyn, tolygiai į visas puses, jokiu būdu neturi likti aukštyn užsilenkusių šaknų. Pasodinus krūmą šaknies kaklelis turi būti tokiame pat gylyje kaip ir anksčiau. Persodinti krūmai gausiai laistomi visą vasarą.
Vazone auginu alstromeriją. Per vasarą labai gražiai augo ir žydėjo lauke. Kaip man dabar elgtis su ja, kad sėkmingai sulauktų pavasario?
Atsakymas:
Dabar alstromerijai reikalingas ramybės periodas. Vazone žemė turėtų būti apysausė. Nudžiūvusius stiebus nupjaukite. Augalą su vazonu laikykite 1-5 ºC (ne daugiau 10 ºC) šilumos rūsyje.
Namuose auginu įvairių tropinių/atogražų augalų. Visiems augalams 1-2 metai, tręšiami organinėmis arba kompleksinėmis trąšomis. Vasarą laistoma daug, žiemą saikingai, taip pat ribojamas tręšimas. Nuo spalio mėnesio naudojamos spec. šviesos apšviesti augalams. Bet avokado (Persea americana) ir Peruvinės anonos (Annona cherimola) lapai pradėjo ruduoti ir kristi. Anona išvis lapeliai pasidengė keistomis rusvomis dėmėmis, kurios matomos iš lapo apačios. Augalų neperlaiščiau, drėgmė ir temperatūra gera, šviesos irgi manau pakankamai. Gal žinote, kas galėtų būti negerai?
Atsakymas:
Reiktų atkreipti dėmesį į oro drėgmę. Dažnai rudenį ir žiemos pradžioje, pradėjus stipriau šildyti radiatoriams, namuose oras išsausėja ir tai atsiliepia jautresnių augalų išvaizdai: džiūsta ir krenta lapai, atsiranda sausų dėmių arba apdžiūsta lapų pakraščiai. Persėjos ir anonos žiemos pradžioje gali ir visai numesti lapus, bet netrukus vėl išaugina naujus. Šie du augalai žiemoti gali ir vėsioje vietoje (apie 10-12 ºC) ir po tokio dalinės ramybės periodo ima sparčiai augti.
Kreipiuosi į jus, nes nebežinau, kaip kovoti su įsisenėjusia problema. O problema tokia, kad mano augalus apniko mažos muselės. Žinau, kad atsiranda nuo perlaistymo, na bet dabar jau reikia rasti būdą kaip išnaikinti. Muselės gyvena paviršiuje, arba vazono apačioje, kur yra skylutes vandeniui nutekėti.
Augalų persodinimas nepadėjo. Substrato išdžiovinimas nepadėjo, išdžiovinau tiek substratą, kad augalai pradėjo vysti. Gaudžiau museles visokiais lipniais spąstais, deja matyt jau jų yra per daug, kad pavyktų visas pagauti ir nebegalėtų veistis. Toliau prasidėjo kova pasitelkiant insekticidus: PULNEX milteliai, barsčiau paviršių irgi neįveikė. Purškiau augalą, bei substrato paviršių su NeemAzal nepadėjo. Purenu dirvos paviršių. Galiausiai nebežinau, kaip dar kovoti. Galbūt reikia atsikratyti augalais?
Dar pagalvojau, gal reikia išpurkšti paviršių ir vazono apačią kur yra skylutes, bet pro skylutes į vidų įpurkšti dichlofoso pačio stipriausio? Tik ar tai nepakenks augalams, nežinau, kokios ypatybės, jautrumas yra mano augalų. Aš surašysiu dabar ką auginu, gal žinosite su kuriuo augalu atsargiau elgtis: avokadas, peruvine gvajava, mažasis bananas (Musa tropicana), citrinmedis, kavamedis, raguotasis melionas, peruvinė anona, svyruoklinis fikusas, aitrioji paprika, ananasas, papajinis melionmedis, karambolinė averoja.
Atsakymas:
Aplink vazonus skraidančios mažos muselės yra daiginiai uodeliai (Scaridae). Jie sėkmingai veisiasi nuolat drėgnoje žemėje. Dauguma Jūsų auginamų augalų nemėgsta ilgesnio sauso periodo. Todėl siūlytume Jums nesitikėti greito rezultato, bet pamažu naikinti šiuos vabzdžius. Dabar, žiemą, stenkitės minimaliai drėkinti žemę vazonuose. Tik kad augalai nepradėtų vysti. Vienas ilgesnis substrato išdžiovinimas naudos neduos. Suaugusiems vabzdžiams gaudyti naudokite geltonus lipnius lapelius. Juos keiskite bent kas mėnesį. Nuolat gaudant suaugėlius ir saikingai laistant augalus, per pusmetį galima atsikratyti šių kenkėjų. Taip pat jie nemėgsta česnakų kvapo – jų susmulkintų galima įterpti į paviršinį žemės sluoksnį vazonuose. Dichlofosas nėra skirtas kovoti su augalų kenkėjais.
Noriu paklausti kodėl gelsta orchidėjų lapai?
Atsakymas:
Orchidėjų yra labai įvairių, auginamų labai skirtingomis sąlygomis. Šiltuose kambariuose jų lapai dažniausiai gelsta dėl pernelyg sauso oro. Bet gali būti ir kitos priežastys: netinkamas laistymas (per daug ar per mažai vandens), netinkamas substratas, šviesos stoka, trąšų stoka ar druskų perteklius. Taip pat būtina įsitikinti, ar nėra kenkėjų. Patys seniausi orchidėjų lapai pagelsta ir nukrenta – tai natūrali lapų kaita augalams augant. O ryškų ramybės periodą turinčių orchidėjų lapai ir stiebai rudenį pagelsta, nudžiūva, žiemoti lieka tik požeminės augalų dalys.
Nuardžius šiltnamį, pomidorus turėsiu auginti atvirame grunte po priedanga. Kadangi toks auginimas gana problemiškas, prašyčiau Jūsų patarimo, kokias veisles geriau pasirinkti. Gal yra kokių tokio auginimo subtilybių?
Atsakymas:
Grunte po priedangomis auginti pomidorus visai nesunku. Parduotuvėse rasite daug atviram gruntui (laukui) skirtų pomidorų veislių sėklų. Tik daigus reiks auginti kokiame nors nedideliame šiltnamiuke, inspekte ar namuose. Gegužę po priedangomis pasodinti pomidorai papildomai dengiami agrodanga. Vėliau, nuo gegužės pabaigos ar birželio jiems užtenka tik stogo, o visi šonai gali būti atviri. Geras vėdinimas – patikimiausia apsauga nuo daugybės pomidorus puolančių grybinių ligų. Ypatingų auginimo subtilybių nėra. Tik kad pavasarį greičiau sušiltų žemė ir geriau išlaikytų šilumą, ją galima užkloti juoda agrodanga.
Jau 8 metus prie namo sienos auginu kininę visteriją. Vis tikiuosi sulaukti žydėjimo, bet prieš dvejus metus buvo vienas mažas žiedas, o kitais metais vėl nieko. Radau patarimą, kad ji mėgsta rūgščią dirvą, patręšiau trąšomis šilauogėms. Kiekvieną rudenį nugeniu per vasarą stipriai sužėlusią visteriją. Ką daryt? Kur galima rasti specialistą, kad padarytų dirvos tyrimą, ir duotų patarimą?
Atsakymas:
Iš sėklų išaugintos kininės visterijos žydėti pradeda labai vėlai, po dešimtmečio ar dar vėliau. Daugintos vegetatyviškai – žymiai anksčiau ir gausiau. Visterijų žiedai formuojasi ant pernykščių metūglių apatinės dalies. Jei pilnai nukerpate išaugusius metūglius, pašalinate ir žiedinius pumpurus. Reiktų palikti bent trumpas vienmetes šakeles. Visterijoms tikrai nereikia ypatingai rūgščios žemės – optimalus pH – 6-6,5. dirvožemio rūgštingumui nustatyti sodo prekių parduotuvėse galite įsigyti lakmusinio popieriaus ar pH matuoklį. Tręšti visterijas reiktų gausiau fosforo ir kalio trąšomis, o azotinių – tik truputį.
Auginama kambarinė gėlė kalatėja leidžia nemažai atžalų. Keletą jų pabandžiau įšaknydinti, ir labai sėkmingai. Tačiau naujieji augalai beveik neauga aukštyn, tačiau vis leidžia naujus ūglius. Dvejų metų gėlytės turi 10 ir 11 stiebelių.
Kaip turėtų būti auginamos ir, svarbiausia, kaip formuoti jaunas kalatėjas?
Atsakymas:
Kalatėjos ir jai artimos gentys Ctenanthe, Stromanthe, Maranta – populiarūs kambariniai augalai. Dauguma jų turi trumpus šakniastiebius, išaugina atžalas ir kerelis nuolat didėja. Kai kurie augalai turi mažai šakotus stiebus, kiti – lapus išaugina tiesiog iš po žeme esančio šakniastiebio. Formuoti šių augalų nereikia. Persodinant kasmet ar kas du metus didesni kereliai dalijami. Patys seniausi, dekoratyvumą prarandantys stiebai ir lapai iškerpami. Aukštyn visos kalatėjos auga tik iki rūšiai ar veislei būdingo aukščio (dažniausiai tai būna lapkočio ir lapo lakšto aukštis). Stiebus turintys augalai auga aukštesni. Dažniausiai kalatėjos butuose nukenčia dėl sauso oro ir netinkamo apšvietimo. Joms reikalinga didelė oro drėgmė, šiluma ir daug išsklaidytos šviesos.
