Klausk specialisto
572 klausimai.
Pavasarį avių mėšlą sudėjau į krūvą ir uždengiau, kad perpūtų. Dabar rudenį noriu iškratyti darže. Prašau parašyti, gal nevisom daržovėm tinka avių mėšlas? O gal dar anksti iškratyti darže, gal ilgiau pūdyti?
Kitas klausimas – šiltnamyje pomidorus puolė amaras, laiku jais atsikračiau purkšdama ūkiško muilo ir pelenų šarmų. Dabar šiltnamį dezinfekavau. Prieš perkasant galima avių mėšlo iškratyti?
Atsakymas:
Perpuvęs mėšlas tinka daugumai daržovių. Tik, kaip ir bet kokių trąšų, mėšlo negalima naudoti per daug. Mėšlu netinka tręšti ridikėlių, jiems tinka mėšlu tręšti priešsėliai.
Jei šiltnamyje auginsite salotas, agurkus ir pomidorus, jiems patręšti į dirvą įterpkite perpuvusio mėšlo. Tik tada mažiau naudokite mineralinių trąšų.
Jau keturi metai kaip auginu raudonlapį pūkenį. Auga iš pietų pusės, krūmas vešlus, aukštas, bet niekada nepasipuošia savo pūkais. Įdomu kodėl? Ko jam trūksta?
Atsakymas:
Pūkenių žydėjimas gali vėluoti, jei augalai buvo išauginti iš sėklų, o ne dauginti auginiais, jei dirvoje trūksta kalcio ir fosforo.
Mūsų levandų (ir senų, ir jaunų) krūmai iš vidaus pajuodavę, kaip joms padėti?
Atsakymas:
Pajuosta daug drėgmės gavę, pūvantys levandų lapeliai. Pasirūpinkite, kad levandos kiek galima greičiau išdžiūtų po lietaus ar ryto rasos. Padeda aplink krūmelius papiltas smėlio sluoksnelis, saikingai nugenėti, išretinti krūmeliai. Ir levandų neturi užgožti kiti, didesni augalai.
Noriu į lauko vazoną sodinti viržių ir chrizantemų. Kokias žemes naudoti?
Kada dauginti mandevilas?
Atsakymas:
Lauko vazone viržių ir chrizantemų derinys išgyvens iki stipresnių šalčių. Todėl ypatingai stengtis ir ieškoti specialių žemių neverta. Galite naudoti įvairius durpinius substratus, kurių rasite visose sodo parduotuvėse.
Sėklomis dauginamos tik mandevilų rūšys. Veislės dauginamos auginiais. Stiebo auginiai pjaunami anksti pavasarį. 7 – 10 cm ilgio auginiai susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui verta nugnybti viršūnėlę, kad priversti augalą šakotis.
Užsiauginau mėlynai žydinčią dumplainę. Užaugo krūmas apie pusantro metro, gausiai žydi mėlynais žiedais ir uogos mėlynos. Noriu paklaust ar vaisiai valgomi?
Atsakymas:
Valgomųjų dumplūnių žiedeliai būna geltoni arba gelsvi. Kai kurių veislių vaisiai gali turėti tamsiai violetinį atspalvį arba dėmę saulėtoje pusėje.
Mėlynais žiedeliais žydi ir vaisius slepia violetinio atspalvio taurėlapiuose kitas panašus augalas – nikandra.
Kadangi tiksliai nežinome Jūsų auginamo augalo rūšies ar veislės, siūlome imtis atsargumo ir nevalgyti jų vaisių.
Turiu kieme didelę palmę Washingtonia. Ar galima kažkaip ja dauginti?
Atsakymas:
Palmės dauginamos sėklomis arba atskiriant kai kurių rūšių atžalas. Washingtonia yra didelė palmė, namuose niekada nežydinti. Dauginti ją galima tik nusipirkus šios palmės sėklų.
Kaip atskirti ar šilauogių, ar sausmedžių krūmelis?
Atsakymas:
Šiuos augalus atskirti labai lengva. Sausmedžių lapai plonesni, ant šakelių išsidėstę poromis vienas prieš kitą. Šilauogių lapai išsidėstę pražangiai, storesni, rudenį gražiai keičia spalvą į raudoną, raudoną su violetiniu atspalviu, oranžinę.
Kitus požymius pamatysite nuo pavasario. Sausmedžiai žydi balandį, smulkiais gelsvais žiedeliais, dar skleidžiantis lapams. Šilauogės žydi mėnesiu vėliau, panašiais į bruknių žiedeliais. Sausmedžių uogos dažniausiai netaisyklingo lašo ar pailgos formos, noksta birželį. Šilauogės – apvalios, panašios formos kaip mėlynės, bet žymiai stambesnės, noksta nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos (nelygu veislė).
Ar skiriasi kiaulpienė nuo paprastos pienės? Daug kur rašoma apie kiaulpienių - pienių šaknų gydomąsias savybes, bet net tame pačiame straipsnyje rašo tai pienė, tai kiaulpienė. Ar jos kuo skiriasi ar tai tas pats augalas tik turi du pavadinimus?
Atsakymas:
Pienės – tai didelė astrinių šeimos augalų gentis. O kiaulpienės – tai tos visur paplitusios geltonai žydinčios, giliai dantytų lapų skroteles sudarančios ir storą liemeninę šaknį turinčios daugiametės žolės. Liaudiškai arba sutrumpintai dažnai kiaulpienės vadinamos pienėmis. Jei norite gilintis į augalų sistematikos subtilybes, sužinosite, kad ir kiaulpienių yra ne viena rūšis, tik plačiai paplitusi viena – paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale).
Derėjusį erškėtį persodinau į kitą vietą. Jis gausiai žydi, užmezga vaisius, tačiau jie greitai nugeibsta – kelinti metai nė vieno vaisiaus. Kas galėjo atsitikti?
Atsakymas:
Reiktų stebėti ir žiūrėti, kuriuo metu „nugeibsta“ vaisiai. Ar juos pažeidžia kokie kenkėjai, ar jie neišsivysto dėl netinkamų auginimo sąlygų. Erškėčiai gerai žydi ir dera tik atviroje, saulėtoje vietoje, tinkamo derlingumo dirvoje.
Pavasarį pasodinome 2 trešnes, bet tik dabar sureagavau, kad per mažai įsodinome, nes iki skiepo vietos matosi dar kokie 7 cm. Ar persodinti iš naujo? Ar viskas bus gerai?
Prieš 6 metus sodinome 2 obelis, viena iš jų gyva, bet neveši, lapeliai pasisukę, maži. Pavasarį persodinome į kitą vietą, bet situacija nesikeičia. Kas jai? O kita obelis puikiai klestėjo, žydėjo, bet po purškimo dalis šakų nudžiūvo. Ar tai dėl purškimo ar kitos bėdos galimos? Pernai ji žydėjo, užmezgė vaisius, bet visi dar miniatiūriniai iškrito.
Atsakymas:
Trešnes dabar geriau mulčiuokite sluoksniu komposto, neutralių durpių ar lapuočių pjuvenų. Vos prigijusį medelį vėl persodinti rizikinga.
Obelų augimo sutrikimų gali būti labai įvairių – šaknų pažeidimai, netinkamas dirvožemis, žievės ligos ir daug kitų. Pavasarį palaistykite medelį vaismedžiams ir vaiskrūmiams skirtų trąšų tirpalu.
Kitos obels šakos nudžiūti galėjo ir dėl purškimo (mes nežinome, kada ir kuo ją purškėte), ir dėl kitų priežasčių. Vaisių užuomazgos dažniausiai nukrenta tada, kai medis nesugeba jų išmaitinti – per sausa, trūksta maisto medžiagų, netinkamos auginimo sąlygos.
Norėjau paklausti apie tamsias bordo kalijas. Ar tikrai jų žiedų nereikia merkti į vandenį, kad ilgiau išsilaikytų, kaip su baltosiomis mums įprastomis?
Atsakymas:
Hibridinės kalijos žydi įvairių spalvų žiedais – nuo labai šviesių gelsvų ir rausvų iki tamsių raudonų ir violetinių. Tai, ką vadiname kalijos žiedu, yra spalvingas papėdlapis, o tikrasis žiedynas yra viduryje esanti gelsva burbuolė. Hibridinių kalijų žiedai (auginat vazone arba sode) natūraliai išsilaiko apie mėnesį, pamažu sendami keičia spalvą į žalsvą. Pamerktos vazoje jos išsilaiko žymiai trumpiau.
Pomidorai gražiai augo ir derėjo, bet į vasaros pabaigą ko tai vietomis apsitraukė pelėsiu, pajudinus dulka. Vaisiams viskas gerai. Sakykite kas čia per liga ir kaip paruošti žemę, kad kitais metais taip neatsitiktų?
Atsakymas:
Pomidorus pažeidžia labai daug įvairių ligų, o tiksliai jas nustatyti galima tik laboratorijoje. Dulkančios sporos būdingos kai kurioms grybinėms ligoms. Todėl nuėmus derlių būtina surinkti ir sunaikinti visas augalines liekanas šiltnamyje, virvutes ir kuoliukus nuplauti muilinu vandeniu. Šiltnamį dezinfekuoti galima kruopščiai nuplaunant rėmus ir stiklus (arba plėvelę, arba polikarbonatinį paviršių). Žemės paviršių geriausia nukasti ir pakeisti švariu, iš daržo. Yra ir kitų šiltnamių bei žemės dezinfekavimo būdų.
Pavasarį pasodinom persiką, bet jis pradėjo džiūti. Laistėme kasdien, bet vis dėlto jis nudžiūvo. Po kurio laiko išleido ūgliuką iš pačių šaknų. Ar toks augalėlis gali duoti vaisių? Ir kiek persiko medelių sode reikia auginti, kad jis duotų vaisių?
Atsakymas:
Gerai apžiūrėkite, ar persikas išleido atžalą aukščiau skiepijimo vietos, ar iš pat apačios, iš poskiepio. Poskiepiais dažniausiai būna kaukazinės slyvos, todėl toks medelis ne visada reikalingas sode. Jei atžala auga virš skiepijimo vietos, pasirūpinkite, kad ji nenulinktų, gerai sumedėtų prieš žiemą. Skirtingos veislės dera skirtingu laiku, pirmųjų vaisių galima laukti nuo 3 metų augalų.
Auginame 4 metų amžiaus krūminį bijūną, krūmas jau didelis, gausu lapų, bet nežydi. Gal paaiškintumėte kur problema - priežiūroje ar dar per jaunas?
Atsakymas:
Krūmas (jei ne iš sėklos augintas) jau turėtų žydėti. Galbūt jis blogai sumedėja ir žiemą apšąla žiediniai pumpurai. Krūminiai bijūnai yra jautroki stipriems šalčiams, ne visos veislės sėkmingai auga ir žydi.
Noriu sužinoti, kurios dienos geriausios sodinti braškių daigus?
Atsakymas:
Braškių daigai soduose sodinami iki spalio. Vėliau pasodinti turėtų būti mulčiuojami žiemai durpių ar pjuvenų sluoksneliu. Jei ketinate laikytis Mėnulio kalendoriaus, rinkitės vaisių dienas per priešpilnį.
Sode auginu spanguoles. Jis netoli miško ir mano spanguolėse įsiveisė kiškiakopūstis. Kuo toliau, tuo daugiau. Žydi geltonai, dauginasi šaknimis ir sėklomis – augina ankšteles. Ravime juos, bet jau tarp spanguolių negalime išrauti šaknelių. Ar galimi kiti naikinimo būdai purškiant?
Atsakymas:
Jokių herbicidų spanguolėms nėra. Todėl lieka vienintelis būdas – ravėti. Nuravėtą plotelį mulčiuokite rūgščiomis durpėmis arba spygliuočių pjuvenomis – mažiau dygs piktžolės.
Turime rudeninę obelį (veislės nežinau). Dideli, tamsiai raudoni, skanūs obuoliai. Tačiau dabar visi obuoliai pūva tiesiog ant obels. Užauga dideli gražūs, tačiau jau įpuvę ar net visai supuvę. Ar dar galima išgelbėti obelį? Ką daryti?
Atsakymas:
Reiktų atkreipti dėmesį, ar pūti pradeda sveiki obuoliai, ar pažeisti vaisėdžio lervų. Nuo puvinio gelbėtis padėtų sugedusių vaisių ir lapų pašalinimas iš sodo (sugrėbtus juos reiktų giliai užkasti), purškimas fungicidais 2-3 kartus per metus (iki pumpurų sprogimo, prieš žydėjimą ir po žydėjimo). Mažiau ligų pažeidžiami medžiai tinkamai išretintomis lajomis.
Kada rudenį reikia pasėti špinatus?
Atsakymas:
Rudens derliui špinatai sėjami liepos pabaigoje rugpjūčio mėnesį, o šiltnamiuose – ir rugsėjį.
Kada sodinti lelijų ir tulpių gumbus?
Atsakymas:
Tulpių svogūnus sodinti geriausia rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje, kai dirvos temperatūra siekia 8-10 ºC. Lelijas sodinti galima anksčiau, nes ilgiau laikant gali sudžiūti jų šaknys, apvysti svogūnai.
Sklype turime jau suaugusį buksmedį (apie metro aukščio), norėčiau persodinti į kitą vietą. Ar galima jį persodinti ir ar nepakenks augalui?
Atsakymas:
Bet koks persodinimas kenkia augalui. Tokį didelį augalą persodinti sunku ir rizikinga. Stenkitės buksmedį iškasti pavasarį, su kuo didesniu žemės gniužulu ir perkelti į naują vietą taip, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės. Persodintą buksmedį gausiai laistykite.
