Klausk specialisto
567 klausimai.
Prieš 6 metus pasodinome aktinidiją Geneva. Auga puikiai, išsiplėtė, daug ūglių, lapai gražūs, tačiau dar nė karto nežydėjo. Kai vyras pirko, pardavėjas sakė, kad savidulkė. Tačiau panaršiusi internete aptikau informacijos, kad ji moteriškos giminės. Ar rauti lauk (gal laukinė), ar pasodinti šalia vyriškos giminės tokį augalėlį?
Atsakymas:
Smailialapė aktinidija Geneva – moteriškas augalas. Smailialapės aktinidijos yra jautrokos šalčiui, kartais apšąla, todėl gali neišsprogti jaunos šakelės, kartais nežydi. Jei pasirodys pirmieji žiedai, pasodinkite šalia smailialapės aktinidijos vyriškąjį augalą.
Prieš dvejus metus pirkau obelis, kriaušes ir slyvas, bet nei vienas medelis dar nežydėjo. Žaliuoja gražiai. Aukštis apie 1,5–2 metrus. Persikas davė vaisių pirmus metus. Ar dar galiu tikėtis vaisių?
Atsakymas:
Įvertinkite auginimo sąlygas – ar medeliams užtenka drėgmės, šviesos, trąšų. Anksčiau ar vėliau visi vaismedžiai pradeda žydėti ir derėti.
Sidabrakrūmio žiedai ruduoja ir neišsiskleidžia. Kenkėjų jokių nesimato ir profilaktiškai nupurškiau deciu. Orai atvėso ir apdegti nuo saulės negalėjo. Krūmui virš 10 metų.
Atsakymas:
Sidabrakrūmio žiedai neišsivysto auginant skurdžiose sąlygose, šešėlyje arba labai karštoje saulės atokaitoje. Padėkite krūmui – palaistykite žydintiems augalams skirtų kompleksinių trąšų tirpalų. Tinka ir trąšos rožėms.
Prašau patarkite kaip pašalinti alyvų atžalas nepažeidžiant pagrindinio kamieno? Labai jau įgriso atžalų karpymas, nes yra keli krūmai.
Antras klausimas. Antri metai kai pasodinta kriaušė Konferencinė. Pernai taip gražiai augo, gražiai pradėjo sprogti ir šiemet, bet dar ne visai išsprogus staiga nudžiūvo, lapeliai apvyto, patamsėjo, o šakelių viršūnės 10-15 cm taip pat patamsėjo. Sakyčiau dėl purškimo, bet purškėme visus vienodai, tame tarpe buvo ir obelaičių kartu sodintų, bet jos žaliuoja, kodėl taip atsitiko gal Jūs paaiškinsite?
Atsakymas:
Alyvų atžalų kitaip nepašalinsite, tik kasmet iškarpydami augančius jaunus ūglius.
Vaismedžius staiga gali pažeisti grybinės ligos. Ši kriaušių veislė gan jautri Lietuvos klimatinėmis sąlygomis neretai serga.
Braškių uogų jau nėra. Ar galima nupjauti lapus? Ar tai reikia daryti vėliau?
Atsakymas:
Jei reikia, braškių lapus geriausia pjauti po derliaus nuėmimo. Tada jos vėl spėja atželti ir pasiruošti kitų metų žydėjimui. Sveikame braškyne pjauti visų lapų nereikėtų – taip tik susilpnėja augalai, užsitęsia jų vystymasis.
Keletą metų auginame tris aktinidijas (2 moteriškas+1 vyriškas). Vienas krūmas, kuris nusidažo lapų galiukus baltai jau antri metai gausiai žydi, tačiau vaisių taip ir nesulaukiame, nes žiedai nudžiūsta ir nubyra. Kodėl taip nutinka?
Atsakymas:
Dažniausiai baltai nusidažo vyriškųjų margalapių aktinidijų lapai. O ant vyriškųjų aktinidijų vaisių nebūna – jų žiedai skirti apdulkinti moteriškiesiems.
Kada reikia sėti našlaites, kad pražystų rugsėjo–spalio mėnesiais? Ir kaip geriausia jas sudaiginti?
Atsakymas:
Sėjamos lauke nuo birželio vidurio iki rugpjūčio. Paaugę daigai persodinami rečiau. Rudenį jau pasirodo pavieniai žiedai. Pridengtos eglišakėmis arba šiltnamyje našlaitės žiemoja ir gausiai žydi kitų metų metų pavasarį.
Mano stiebinės rožės lapai gražūs, auga greitai, bet nekrauna žiedų – kodėl?
Atsakymas:
Nežinome, kokios veislės rožė auginama kaip stiebinė. Dažniausiai vešliai auga, bet nenori krauti žiedų azotinėmis trąšomis arba mėšlu gausiai tręšiamos rožės.
Sode auginu šilauoges. Šį pavasarį pradėjo gelsti kai kurių medelių lapai. Gerai patyrinėjęs radau išraustus kurmių urvelius. Juos panaikinau. Ar yra tikimybė išsaugoti medelius?
Atsakymas:
Šilauogės yra krūmai. Per kurmių urvus nuteka didžioji dalis vandens, ir tikriausiai Jūsų šilauogės pradėjo gelsti dėl drėgmės stokos. Gausiau laistykite krūmus, ranka tikrinkite dirvos drėgmę, vis pažiūrėkite, ar kurmis neišrausė naujų urvų. Jei pažeidimai nedideli, šilauogės atsigaus.
Sakykite prašau ar nužydėjusius rodedendrų žiedus reikia nuskabyti?
Atsakymas:
Nužydėjusius rododendrų žiedynus pageidautina nuskabyti – sėklos Jums tikriausiai nereikalingos, o krūmai neeikvos maisto medžiagų jų nokinimui.
Sakykite prašau dabar galima parsisiųsti įvairiausių sėklų, kaip pavyzdžiui narcizai, tulpės, tai tokios gėlės, kurios pas mus auginamos iš svogūnėlių. O kaip sėti iš sėklų ir kada jas sėti? Ar iš jų išaugs svogūnėliai ir ar išvis išaugs kas nors?
Atsakymas:
Auginti svogūnines gėles iš sėklų – kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Dažniausiai praeina 3-4 metai, kol tokie augalai pradeda žydėti. Kiekvienos rūšies sėjimas ir auginimas truputį skiriasi.
Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10–15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1–1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1–2 cm tarpus ir 3–5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali.
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą.
Po 2–3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8–12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.
Auginu dvejas šilauoges, auga rūgščioje durpėje kartu su spanguolėmis. Praeitais metais buvo kelios uogos, šiais metais net nežydėjo. Kas įvyko?
Atsakymas:
Šilauogės nežydi ir nedera, jei trūksta trąšų, netinkamas dirvos pH, trūksta drėgmės arba saulės šviesos.
Sodui maždaug 7–8 metai. Obelis ir vyšnia pavasarį labai gražiai ir gausiai žydėjo, o dabar beveik pusė obels nudžiūvo, o likusi dalis žaliuoja. Tas pats atsitiko ir su vyšnia. Gal žinote kas galėjo nutikti sodui ir ką daryti?
Atsakymas:
Vaismedžiai džiūti gali dėl labai įvairių priežasčių. Dažniausiai atskiros šakos nudžiūsta pažeistos medienos grybinių ligų arba medienos kenkėjų. Tokias šakas reikia išpjauti ir sudeginti.
Norėjau paklausti – gelsta chrizantemos lauke, vazonuose, kuom reiktų patręšti?
Atsakymas:
Viduryje vasaros chrizantemoms tinka universalios kompleksinės trąšos su mikroelementais. Bet gelstantys lapai gali rodyti ne vien trąšų trūkumą. Tai gali būti reakciją į didelę kaitrą, netinkamą substratą, prasidedančių ligų požymiai.
Turiu abrikosą, jam jau kokie 5 metai, pavasarį žydi, o vaisių tik keletas. Ko medeliui trūksta?
Atsakymas:
Beveik visi abrikosai – kryžmadulkiai. Atskirai auginamas vienas medis beveik neturi vaisių.
Per šalnas apšalo bulvės ir agurkai. Ar bus iš ju dar derliaus? Gal reikėtų juos patręšti kokiomis trąšomis?
Atsakymas:
Reiktų žiūrėti, ar apšalo tik lapai, ar ir stiebai. Bulvės dar gali atželti iš miegančių akučių, agurkai jautresni, bet jei liko sveiki stiebai, jie pradės šakotis.
Kažkas atsitiko su braškėmis. Labai gražiai žydėjo, o žydėjimo pabaigoje pradėjo pamažu nykti lapai, nunyko žiedai ir dabar liko tik stiebeliai su nuvytusiais žiedais (jei iš kurio spėjo užsimegzti uoga, tai ji užaugo ir prisirpo). Kokia čia gali būti liga? Ačiū.
Atsakymas:
Galbūt problemos po žeme. Arba prasidėjo šaknų puvinys, arba kokie nors kenkėjai stipriai apgraužė šaknis ir braškės sunyko.
Šiandien iškasiau tulpes. Kai kurios buvo nudžiūvusios, kai kurios dar žalokos. Ir svogūnėliai vienur balti, kitur jau rusvi su lukštu. Ar jiems nieko blogo nenutiks, kad per anksti iškasiau?
Atsakymas:
Tulpės kasamos, kai beveik visas stiebas ir lapai būna pageltę, bet apatiniai lapai dar truputį žalsvi. Skirtingų veislių tulpės džiūsta nevienodu laiku, taigi ir kasti jas reikia ne tą pačią dieną. Geriausiai vertinti pagal šaknis: jei šaknys jau sunykusios – iškasėte ne per anksti.
Kada ir kaip dalinti šalavijus ir sodinti į naują vietą?
Atsakymas:
Soduose auginama daug šalavijų, yra vienmečių, dvimečių ir daugiamečių rūšių ir veislių. Daugiamečiai šalavijai kerelių dalimis dauginami ir persodinami anksti pavasarį, kai pradeda dygti.
Pastebėjome, kad jau antri metai ruduoja (džiūsta) apatinės sidabrinės eglės šakos. Medis labai didelis – apie 7 m. aukščio. Jai jau apie 40 metų, bet auga gimtų namų sodyboje, tad labai brangus visomis prasmėmis ir labai norėtųsi išsaugoti. Patarkite, ar dar galima būtų kaip nors išsaugoti ir ką daryti.
Tiesa, pastebėjome, kad gyvatvorėje, kuri yra šalia šios eglės įsiveisė paprastasis apynys, kuris tose vietose net gyvatvorę naikina (gyvatvorė tik tose vietose pradėjo džiūti). Gal jis kenkia ir eglei? Ar jau mūsų eglutė „paseno“?
Atsakymas:
Apatinės eglės šakos džiūti gali dėl labai įvairių priežasčių – gali būti ligos, kenkėjai, nepalankios sąlygos. Ne visas ligas galima išgydyti, nes medienoje išplitus grybienai, medžiui padėti beveik nebeįmanoma. Pirmiausia įsitikinkite, kad eglei sudaromos geros sąlygos – dirvožemyje netrūksta drėgmės, bent kartą per metus gauna trąšų, visą laja apšviečiama saulės. Atidžiai apžiūrėkite šakas ir spyglius – gal pamatysite kokių nors ligų ar kenkėjų požymių.
Apynys apsivynioja ir užtemdo mažesnius augalus taip, kad jie ims nykti. Paprasčiausia būtų pavasarį juos išrauti, kaip piktžoles.
