Klausk specialisto
568 klausimai.
Ar galima moliūgą sodinti į didelį vazoną? Vazonas turi būti gilus ar platus? Ačiū.
Atsakymas:
Moliūgui augti reiktų 10-15 l talpos plataus vazono, pripildyto derlingos kompostinės žemės. Iš karto pagalvokite, kur nukreipsite jo ilgą stiebą.
Kodėl pradėjo ruduoti, džiūti braškių lapų galiukai?
Atsakymas:
Braškių lapų galiukai ar krašteliai gali džiūti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti ir virusinės kilmės lapų pakraščių gelta, ir grybinės ligos – filostiktozė, fuzarinio vytulio ar kekerinio puvinio pradžia, bei paprasti fiziologiniai sutrikimai dėl mikroelementų ar drėgmės stokos.
Sakykite prašau, pernai ant suaugusių vyšnių beveik nebuvo lapų o vėliau nukrito ir žiedai, nors purškėme su karbamidu. Po to vyšnią panaikinome. Šiemet taip pat darosi ant kitų vyšnių, lapai yra tik galūnėse ir žiedai taipogi. Sakykite ar čia liga ar kažkas darosi su žeme. Ir kaip reikėtų jas išsaugoti. Dėkoju už atsakymą.
Atsakymas:
Anksti lapus numeta kokomikozės pažeistos vyšnios. Ši grybinė liga labai išplitusi. Karbamidu vaismedžius purkšti tinka anksti pavasarį, o vėliau (prieš ir po žydėjimo) reikalingi fungicidai. Ligoms atsparesni būna geromis sąlygomis auginami ir tinkamai tręšiami vaismedžiai.
Pasodinome šiltnamyje agurkų daigus, po savaitės jie nuleipo, išrovus pasirodė, kad jų šaknis ir stiebelį graužia iš vidaus baltos nedidelės kirmėlės. Su tuo nesame susidūrę, daigus pirkome turguje, kas tai per parazitai, ar jie parkeliavo su daigais ir kaip su jais kovoti, ar tai įmanoma?
Atsakymas:
Vien iš tokio aprašymo galima spėlioti, kad tos „baltos nedidelės kirmėlės“ galėtų būti daiginių uodelių (Sciaridae) lervos. Jos gyvena žemėje, minta grybiena, yrančiomis augalų dalimis ar pačiomis smulkiausiomis šaknelėmis. Tikėtina, kad daigai buvo pažeisti pašaknio puvinio ir tada lervos apsigyveno būtent prie jų. Daiginiai uodeliai neretai išplinta daržovių ir gėlių daigynuose, šiltnamiuose, bet stipriems ir sveikiems daigams didelės žalos nedaro. Jums reikėtų išrauti visus pažeistus agurkų daigus, profilaktiškai tas vietas perlieti verdančiu vandeniu ir sodinti naujus.
Turiu kriaušę Konferencinė. Juoduoja lapai nuo smailaus galo arba kraštelio. Aš juos nuskabau, bet jie vis atsiranda. Prieš žydėjimą nupurškiau su „Skoru“. Ką reiktų padaryti dar?
Atsakymas:
Tiksliai augalų ligas galima nustatyti tik laboratorijoje. Juodos dėmės ant lapų būdingos grybinėms ligoms – rauplėms ir šviesmargei. Fungicidais kriaušes purkšti reiktų 3 kartus: anksti pavasarį, prieš ir po žydėjimo. Vasaros pabaigoje ir rudenį būtina surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus. Apsižvalgykite, ar netoliese nėra kitų sergančių medžių – ligos židinių.
Pernai pasodinau obelaitę, šiemet pradėjo sprogti pumpurai ir po to nudžiūvo. Ar palikti ar išrauti. Gal dar atsigaus?
Atsakymas:
Obelaitę stipriai nugenėkite, pažiūrėkite, ar žievė dar gyva. Pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės ir palaukite iki vasaros vidurio.
Kodėl rododendras sukrauna žiedus, o pavasarį jie visi būna rudi? Kas gali būti, kokia liga? Ir kuo purkšti?
Atsakymas:
Tai gali būti ir liga, ir žiemos poveikis. Kai kurių rododendrų žiedai nušąla jau esant –20 ºC. Profilaktiškai krūmą galima nupurkšti fungicidais.
Mano obelaitė pradėjo vysti, dar visiškai nepabaigė žydėti, o vysta ir žiedai, ir lapai. Žemė giliau nėra sausa, o ir šaknys atrodo sveikos. Kas galėtų būti? Ir ką reiktų daryti?
Atsakymas:
Priežastys gali būti kelios – grybinės ligos, šalčio pažeidimas ar per didelė druskų koncentracija dirvoje. Nugenėkite obelaitę, pasirūpinkite, kad dirvos drėgmė būtų optimali ir stebėkite ją toliau.
Kodėl šiltnamyje gelsta agurkai, lapai pradeda geltonuoti, o ridikėliai išeina į lapus. Žemė pakeista. Gal įtakos turi šalia augantis kaštonas?
Atsakymas:
Ridikėliai augina lapus, kai šiltnamyje būna per aukšta temperatūra. Agurkai taip pat gali gelsti auginami netinkamoje temperatūroje, esant nesubalansuotam tręšimui. Nežinome, kokio dydžio ir kokiu atstumu nuo šiltnamio auga kaštonas, todėl apie jo įtaką nespėliosime.
Ar galima citrinmedžio lapus naudoti arbatai? Kokios dar lapų panaudojimo galimybės?
Atsakymas:
Nedideliais kiekiais citrinmedžių lapai naudojami kaip aromatą suteikiantys priedai. Piktnaudžiauti jais nereikėtų, nes gali sukelti alergines reakcijas. Internete galite rasti įvairių receptų, net suktinukų su citrinmedžių lapais.
Kaip iš sėklų užsiauginti alstromeriją?
Atsakymas:
Alstromerijų sėkloms reikalinga temperatūrų kaita. Paprasčiausia jas sėti į dėžutes 0,5 cm gylyje. Užberiamos smėliu ar puriu vermikulitu. Sudrėkinta daiginimo dėžutė apgaubiama polietileno maišeliu ir laikoma šiltoje vietoje (20–25 °C) tris savaites. Vėliau trims savaitėms perkeliama į šaldytuvo lentyną (apie 5 °C). Po to vėl laikoma kambario temperatūroje, sudygsta per mėnesį.
Patarkite prašau, kuo gelbėti pomidorus, susirgusius šviesmarge.
Atsakymas:
Pomidorų šviesmargė – grybų sukeliama liga. Optimalios sąlygos ligai vystytis – apie 25 °C temperatūra ir didelė oro drėgmė. Taigi reiktų kuo dažniau vėdinti šiltnamį, o pomidorus nupurkšti fungicidais. Derėjimo metu reiktų reguliariai išrinkti sergančias augalų dalis, o pasibaigus derėjimui – pašalinti visas pomidorų liekanas ir pasitaikiusias piktžoles.
Per kiek laiko suveikia „Roundup Express“ ir kada jau galima arti?
Atsakymas:
Herbicidas „Roundup Express“ yra skirtas piktžolių naikinimui tarp šaligatvio plytelių, pakelėse, sodo takeliuose, palei tvoras, sienas, o ne ariamuose plotuose. Nupurškus augalus, poveikis pastebimas jau po 6 valandų. Naujus augalus galima sėti arba sodinti po 7 dienų.
Plačiau skaitykite: čia
Šilauoges pasodinome į 50 cm gylio ir 60 cm skersmens duobes. Duobes iškasėme kietame juodžemyje. Ar ne per mažas duobės skersmuo? Gal reikėtų praplatinti?
Atsakymas:
Didesnė duobė augalui visada geriau už mažesnę. Jei augalai dar nepasodinti, duobes galite dar šiek tiek (10–20 cm) padidinti. Bet labai svarbu, kad jas pripildytumėte šilauogėms tinkamo substrato ir ateityje palaikytumėte tinkama drėgmę bei pH.
Sodyboje auginu daug įvairių veislių rožių krūmų. Eilę metų džiugino puikiais žiedais. Rudenį nupjaudavau, užpildavau durpių ir apdengdavau eglišakėmis (kai pradėdavo šalti), jokių bėdų nebuvo. Šiemet beveik visos žuvo – pajuodo krūmeliai, o kiti visai sausi, vienas kitas daigelis dar bando lįsti. Kas joms atsitiko?
Atsakymas:
Po šios žiemos daug kur nukentėjo rožynai, nes sausio mėnuo buvo tikrai šaltas. Sausas rožių šakas reiktų trumpai nukirpti, žemę apie šaknis atsargiai supurenti ir laukti atžalų. Joms pasirodžius, atželiančias rožes palaistykite trąšų tirpalu, rūpestingai prižiūrėkite.
Dar jaunus pomidorus užpuolė maži, žalsvi vabaliukai, kaip pleiskanos. Pomidorų lapai gelsta, augaliukas nyksta. Ką daryti? Gal purkšti kuom reikia?
Atsakymas:
„Maži žali vabaliukai“ tikriausiai yra amarai. Juos būtina naikinti. Tinka purkšti įvairūs insekticidai, kalio muilo „Žaliasis“ tirpalas, stiprūs česnako ar tabako nuovirai.
Ką galima mulčiuoti su lapuočių medžių pjuvenomis?
Atsakymas:
Lapuočių medžių pjuvenos tinka ir daržui, ir gėlynui. Neturėtų būti naudojamos tik tose vietose, kur pjuvenas lengvai nupučia vėjas (šlaituose ar prie vandens telkinių).
Antrą kartą persodinau petunijas, daigeliai labai gražūs, tvirti, krūmijasi, bet nekrauna žiedų, kodėl? Parduotuvėse daug silpnesni daigeliai, o jau turi vieną kitą žiedelį.
Atsakymas:
Petunijoms reikalinga saulėta vieta ir žydėjimą skatinančios fosforo trąšos. Paprasčiausias būdas būtų jas kas savaitę laistyti žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu.
Savo darže stengiuosi daržoves auginti ekologiškai – nenaudoju trąšų, į tarpus tarp lysvių pilu nupjautą vejos žolytę. Tačiau veją kaip priklauso pavasarį, vasarą ir rudenį tręšiu įprastomis vejų trąšomis. Tad iškilo klausimas ar su nupjauta veja nepersineša ir vejoje naudotos trąšos? Ar galima patręštos vejos žolę pilti į daržą?
Atsakymas:
Patręštoje vejos žolėje susikaupia palyginti nedideli trąšų kiekiai, o kai ta vejos žolė supūva, organinės medžiagos išsiskaido iki augalams prieinamų paprastų junginių – tai būna tokie maži trąšų kiekiai, kad jie beveik neturi įtakos Jūsų auginamoms daržovėms.
Pievelėje atsirado daug šungrybių. Kaip juos išnaikinti?
Atsakymas:
Grybų vaisiakūnius surinkite grėbliu ir užkaskite. Jų išplitimo vietas galite sulaistyti iš laistytuvo fungicidų tirpalu. Bet žemėje esanti grybiena nėra ilgaamžė, po 2-3 metų ji pati sensta ir sunyksta. Svarbu neleisti grybams barstyti sporų ir plisti.
