Klausk specialisto
554 klausimai.
Šiltnamyje pasėjau kopūstus. Kai sudygo, pradėjo gelsti, žemėje atsirado baltos mažos kirmėlės. Kopūstus išroviau, kirmėlių priviso dar daugiau. Kaip jas išnaikinti?
Atsakymas:
Saugiausia būtų pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį toje vietoje, kur augo kopūstų daigai. Kitas būdas žemei dezinfekuoti – sulaistyti ją verdančiu vandeniu.
Sėjau pomidorus, išdygo gražūs daigai. Išpikavau, atsargiai iškasiau šaknį su žemėmis į duobutę atsargiai įdėjau, kad šaknis nesusiriestų. Palaisčiau prieš ir po. O po 4 dienų suvyto. Iškasiau, o šaknis lyg "nukąsta". Kodėl, ką ne taip padariau?
Atsakymas:
Kažkas rimtai pakenkė šaknims. Tai galėjo būti užkratas nedezinfekuotoje žemėje, labai didelis drėgmės perteklius, žema temperatūra šaknų zonoje.
Kokias svyrančias gėles būtų galima auginti lauko vazonuose? Būtų geriau daugiametės.
Atsakymas:
Daugiametės gėlės lauko vazonuose ne visada sėkmingai peržiemoja. Žemė vazonuose įšąla greičiau ir stipriau, nei dirvoje, o augalų šaknys visada yra jautrios stipriam šalčiui. Dėl nedidelės sodinukų kainos kai kurios daugiametės gėlės lauko vazonuose auginamos kaip vienmetės: šliaužiančioji šilingė, geltonžiedis šalmutis, ylalapiai flioksai, pūkuotoji glažutė, įvairios gebenių veislės. Iš vienmečių gėlių populiarios yra ragilės, žilieji šlamučiai, paprastųjų lobelijų veislės, pelargonijos, petunijos, verbenos, nasturtės ir kitos.
Kinrožės lapai ruduoja ir krinta. Pati gėlė nustojo augti, nuskurdo. Kokia galėtų būti priežastis?
Atsakymas:
Augalo nykimo priežasčių gali būti daug: netinkama žemė, per šalta žemė ar aplinka, per didelė drėgmė, perdžiūvimas ir netolygus laistymas, užsikimšusios drenažo skylutės vazone, didelė druskų koncentracija dirvožemyje, prasidėjusios ligos (šaknų ar stiebo puviniai), kenkėjai (sunkiai pastebimos voratinklinės erkutės).
Eilę metų užsiauginu puikius pomidorų daigus. Sėju keletą rūšių. Šiemet sėjau į durpinius puodelius, sėklos sudygo, bet daigeliai silpni, gelsvi, sunkiai leidžia pagridinius lapelius, lapelių apačia turi violetinį atspalvį. Ar galima ką nors padaryti ar jau galas?
Atsakymas:
Apžiūrėkite, ar durpiniuose puodeliuose žemė tolygiai sudrėksta laistant. Violetinį atspalvį daigai įgauna laikant juos per žemoje temperatūroje arba trūkstant trąšų. Galite pabandyti bent dalį daigelių persodinti į kitokius (kokius naudodavote anksčiau) vazonėlius ir stebėti skirtumą.
Kininė aktinidija ’Boskoop’ gali augti Lietuvoje? Koks jos atsparumas šalčiams, ar ji vyriška ar moteriška?
Atsakymas:
Kininė aktinidija ’Boskoop’ yra aukšta liana, bet neatspari stipresniam šalčiui. Žiedai dvilyčiai, todėl vaisius veda ir vienas atskirai auginamas augalas. Skirtigų šaltinių duomenimis, kininės aktinidijos ištveria –12–15 laipsnių šalčius, bet ne Lietuvos žiemas. Todėl nei ’Boskoop’, nei kitų kininės aktinidijos veislių Lietuvoje lauke neužauginsite.
Kaip vadinasi krūmas anksti pavasarį, balandžio pradžioje, žydintis violetiniais žiedais? Norėčiau įsigyti.
Auginu draceną, vienas iš trijų stiebų geltonuoja, juoduoja nyksta lapai. Ar galiu nupjauti stiebą ir kurioje vietoje? Jis aukščiausias iš visų. Ar tikėtis, kad išleis šaknis?
Atsakymas:
Pavasarį violetiniais žiedais žydi kai kurie rododendrai. Balandžio pradžioje Lietuvoje žydi labai nedaug krūmų, todėl sunku būtų spėlioti, kur ir kokį augalą Jūs matėte.
Geltonuojantį stiebą reikia nupjauti iki sveikos vietos. Dauginimui sergančios augalų dalys netinka, jį reikia išmesti.
Po dviejų savaičių nelaistymo, palaisčius Schlumbergera, ji staiga pradėjo mesti šakeles. Ar gali būti, kad ji pūna? Vieta nesikeitė, prieš tai laistydavau kas savaitę. Ką daryti?
Atsakymas:
Šis kaktusas pūti pradeda tada, jei ilgesnį laiką pabūna užsistovėjusiame vandenyje. Dvi savaites nelaistytas tikrai negalėjo pradėti pūti. Šakeles mesti gali dėl skersvėjo, netolygaus laistymo. Pasirūpinkite, kad žemė vazone būtų apydrėgnė, bet vanduo nesikauptų padėkle.
Ar tinka spygliuočio medžio pjuvenos mulčiuoti braškėms?
Atsakymas:
Spygliuočių pjuvenas galima naudoti kaip trumpam pilamą mulčių (pavyzdžiui, kol nuimsite uogų derlių). Paliktos ilgam laikui ir sumaišytos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu spygliuočių pjuvenos rūgština žemę. Kiek stipriai – priklauso nuo kiekio ir esamo dirvožemio struktūros, čia rezultatai gali labai skirtis.
Labai norėčiau užsiauginti tiarelę ’Appalachian Trail’, tačiau nerandu pirkt nei sėklų, nei daigų. Gal galite patarti?
Užsiauginau chrizantemų daigų, kaip toliau juos auginti?
Atsakymas:
Pabandykite ieškoti tiarelės internetinėse parduotuvėse.
Chrizantemų daigai gegužės mėnesį sodinami į auginimo vazonus arba lysves, dar saugomi nuo šalnų. Reguliariai laistomi, vasarą tręšiami kas 2–3 savaites. Krūminės smulkiažiedės veislės formuojamos tankiais krūmeliais, o stambiažiedžių – šalinami šoniniai žiedynai, paliekant tik po vieną šakelių viršūnėse.
Raganės viduryje auga kiaulpienė. Kaip ją išnaikinti?
Atsakymas:
Kiaulpienę reiktų išrauti. Tai padaryti lengviau po lietaus, kai žemė minkštesnė.
Žiemą nusipirkau šeflerą. Sėkmingai auga, tačiau lapai jau smulkesni ir riečiasi į apačią nepaisant, kad centrinis šildymas išjungtas. Ko jai trūksta? Reikia purkšti ar ne?
Atsakymas:
Nėrūnės (šefleros) nemėgsta daug saulės spindulių. Įsigytą augalą reikia persodinti į didesnį vazoną, kas 2–3 savaites patręšti kompleksinių trąšų tirpalu.
Pastaruoju metu vis dažniau sutinkamos „mėlynosios“ bulvės. Diabetikus labai nudžiugino internete skelbta informacija, kad jose yra žymiai mažiau krakmolo. Tačiau radau ir nuorodą, kad jose esama gerokai daugiau krakmolo, nei mums įprastose. Tai, greičiausiai, priklauso nuo bulvių veislės. Gal ką nors konkretesnio apie „mėlynųjų“ bulvių krakmolingumą galėtų pasakyti specialistai?
Atsakymas:
Lietuvoje „mėlynosios“ bulvių veislės auginamos dar labai negausiai ir nėra atlikta tyrimų, kokios veislės ir kokiomis sąlygomis pasižymi didesniu ar mažesniu krakmolingumu.
Noriu sužinoti ant kurios palangės statyti gėlę kliviją. Ką labiausia ji mėgsta – šviesą ar tamsą?
Atsakymas:
Tamsos nemėgsta jokie augalai. Klivijos geriausiai auga neilgai saulės apšviečiamuose kambariuose, prie rytinių ar vakarinių langų. Žiemą turėtų būti laikoma vėsioje (ne šilčiau 12 laipsnių) ir šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Po tokio ramybės periodo suformuoja žiedynus.
Norėčiau užsiauginti grybų. Kaip juos auginti?
Atsakymas:
Valgomųjų grybų yra gan daug ir jie auginami skirtingai. Išdėstyti visas technologijas reikėtų ne vieno straipsnio.
Norėjau paklausti ar galima mulčiuoti perlitu? Norėčiau žemę po sidabrine egle ir tujomis apdenti geotekstile ir mulčiuoti perlitu, ar nepakenks augalams? Ar perlitas tinkamas mulciavimui?
Atsakymas:
Perlitas yra smulki ir biri medžiaga, paviršiuje jį paskleisti galima tik patalpoje. Lauke po stipresnio vėjo gūsio visas perlitas atsidurs kažkur kaimynų soduose. Žemei mulčiuoti rinkitės kitas medžiagas.
Šiaudais dengtame darže auginu braškes. Dera neblogai, bet kirmija uogos, po koteliu mažos baltos kirmėlytės. Kai kurios uogos nespėja užaugti, parausta, bet būna mažos, apdžiūvę. Vėliau turbūt tas pats kenkėjas išgraužia ir lapus. Kas tai per kenkėjas, kada ir kuo reiktų purkšti? Gal yra kažkokių ekologiškų priemonių?
Svyruoklinių gluosnių ’Tortuosa’ pajuosta, stipriai džiūsta šakos. Nupurškus preparatu nuo grybelinių ligų šiek tiek atsigauna, vėl pradeda leisti naujas šakeles. Ir taip jau dveji metai. Ką daryti, ar kas metai purkšti? Gal reiktų anksti pavasarį, kol ligos dar neužpuolė? Gal yra koks preparatas, kuriuo nupurškus liga daugiau nekibs?
Atsakymas:
Lietuvoje dažni braškių kenkėjai – avietiniai žiedgraužiai. Jie aviečių, braškių, žemuogių ir erškėčių lapuose išgraužia skylutes. Lervos vystosi žiedpumpuriuose. Žiemoja suaugę vabalai, pasislėpę po augalų lapais, dirvos grumstais. Jūsų atveju – labai gerai jaučiasi po šiaudais. Insekticidais purkšti reiktų pasirodžius braškių žiedpumpuriams ir antrą katrą – nuskynus visas uogas. Kitas šių kenkėjų naikinimo būdas – rudenį surinkti šiaudus ir senus lapus, giliai supurenti žemę tarp braškių, kad sunaikinti kiek galima daugiau žiemoti likusių vabalų.
Gluosniai neretai pažeidžiami grybinių ligų. Deja, nėra tokio preparato, kurį panaudoti užtektų vieną kartą gyvenime. Purkšti fungicidais reiktų prieš pumpurų sprogimą. Taip pat būtina iškarpyti ir sudeginti visas džiūstančias šakas, nes tai – infekcijos šaltinis. Būna, kad grybinė infekcija pažeidžia visą medieną, užkimšdama augalo vandens indus, ir medžio išgelbėti nebeimanoma.
Gavau dovanų kalankę nemažą, sumedėjusią, nustojusią žydėti. Lapeliai dar kurį laiką pabuvo, o po to numetė ir juos, sudžiuvo, nors drėgmė laikėsi. Ar dar galima ją išgelbėti, ką daryti?
Atsakymas:
Deja, sudžiūvusios gėlės neatgaivinsite. Galbūt ji jau buvo pažeista puvinio, galbūt augalui buvo perdaug drėgmės.
Rudenį pasodinau braškes po specialia plėvele daigams sodinti. Pavasarį suvešėjo, anksti pradėjo žydėti ir kaip nekeista turėjom gana daug uogų ir kokiom 2 savaitėm anksčiau nei paprastai. Buvau labai patenkinta. Rudenį nežinojau kaip jas paruošti žiemai, tai tiesiog nukirpau ir jos puikiai peržiemojo. Bet ką daryti toliau, juk jas reikia kažkaip patręšti, sutvarkyti, kelmai išlindo iš po tos plėvelės... Internete aiškina tik apie sodinimą. Patarkite nors kaip jas patręšti. Kiek metų jos gali augti po plėvele?
Atsakymas:
Auginamos ant plėvelės braškės visada būna trumpesnio amžiaus, neretai blogiau peržiemoja, greičiau sensta. Paprastai lysvė laikoma 3 metus, paskui – atnaujinama. Tręšti reiktų pro skyles laistant trąšų tirpalu (parduotuvėse yra specialiai braškėms skirtų trąšų). Labai iškilusius kerelius reiktų atsargiai įspausti į žemę. Jei dabar braškės tik pradeda auginti jaunus lapelius, galite taip tvarkyti lysvę: nupjauti senus lapus, atsargiai nuimti plėvelę iš vieno krašto, supurenti žemę ir užberti sluoksnį komposto ir vėl pritaikant uždengti plėvelę. Taip pat sutvarkyti ir kitą lysvės kraštą.
Rudenį, nuėmus derlių, šiltnamyje į žemę įterpiau nemažai neperpuvusio putpelių mėšlo. Dabar perkasdama žemę pamačiau, kad jis per žiemą taip ir nesupuvo. Nerimauju, ar nepadauginau putpelių mėšlo. Ar jis patiks mano pomidorams?
Atsakymas:
Mėšlas nesupuvo, jei žemėje trūko drėgmės ir buvo šalta. Nežinome, kiek Jūs jo ten supylėte. Jei nerimaujate, galite nusemti dalį viršutinio dirvožemio sluoksnio su dalimi to nesupuvusio mėšlo ir išberti darže ant kitų lysvių. Bet per žiemą lakūs azoto junginiai tikrai išgaravo, todėl savo deginančias savybes mėšlas bus praradęs.
