Klausk specialisto
568 klausimai.
Kaip vadinasi krūmas anksti pavasarį, balandžio pradžioje, žydintis violetiniais žiedais? Norėčiau įsigyti.
Auginu draceną, vienas iš trijų stiebų geltonuoja, juoduoja nyksta lapai. Ar galiu nupjauti stiebą ir kurioje vietoje? Jis aukščiausias iš visų. Ar tikėtis, kad išleis šaknis?
Atsakymas:
Pavasarį violetiniais žiedais žydi kai kurie rododendrai. Balandžio pradžioje Lietuvoje žydi labai nedaug krūmų, todėl sunku būtų spėlioti, kur ir kokį augalą Jūs matėte.
Geltonuojantį stiebą reikia nupjauti iki sveikos vietos. Dauginimui sergančios augalų dalys netinka, jį reikia išmesti.
Po dviejų savaičių nelaistymo, palaisčius Schlumbergera, ji staiga pradėjo mesti šakeles. Ar gali būti, kad ji pūna? Vieta nesikeitė, prieš tai laistydavau kas savaitę. Ką daryti?
Atsakymas:
Šis kaktusas pūti pradeda tada, jei ilgesnį laiką pabūna užsistovėjusiame vandenyje. Dvi savaites nelaistytas tikrai negalėjo pradėti pūti. Šakeles mesti gali dėl skersvėjo, netolygaus laistymo. Pasirūpinkite, kad žemė vazone būtų apydrėgnė, bet vanduo nesikauptų padėkle.
Ar tinka spygliuočio medžio pjuvenos mulčiuoti braškėms?
Atsakymas:
Spygliuočių pjuvenas galima naudoti kaip trumpam pilamą mulčių (pavyzdžiui, kol nuimsite uogų derlių). Paliktos ilgam laikui ir sumaišytos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu spygliuočių pjuvenos rūgština žemę. Kiek stipriai – priklauso nuo kiekio ir esamo dirvožemio struktūros, čia rezultatai gali labai skirtis.
Labai norėčiau užsiauginti tiarelę ’Appalachian Trail’, tačiau nerandu pirkt nei sėklų, nei daigų. Gal galite patarti?
Užsiauginau chrizantemų daigų, kaip toliau juos auginti?
Atsakymas:
Pabandykite ieškoti tiarelės internetinėse parduotuvėse.
Chrizantemų daigai gegužės mėnesį sodinami į auginimo vazonus arba lysves, dar saugomi nuo šalnų. Reguliariai laistomi, vasarą tręšiami kas 2–3 savaites. Krūminės smulkiažiedės veislės formuojamos tankiais krūmeliais, o stambiažiedžių – šalinami šoniniai žiedynai, paliekant tik po vieną šakelių viršūnėse.
Raganės viduryje auga kiaulpienė. Kaip ją išnaikinti?
Atsakymas:
Kiaulpienę reiktų išrauti. Tai padaryti lengviau po lietaus, kai žemė minkštesnė.
Žiemą nusipirkau šeflerą. Sėkmingai auga, tačiau lapai jau smulkesni ir riečiasi į apačią nepaisant, kad centrinis šildymas išjungtas. Ko jai trūksta? Reikia purkšti ar ne?
Atsakymas:
Nėrūnės (šefleros) nemėgsta daug saulės spindulių. Įsigytą augalą reikia persodinti į didesnį vazoną, kas 2–3 savaites patręšti kompleksinių trąšų tirpalu.
Pastaruoju metu vis dažniau sutinkamos „mėlynosios“ bulvės. Diabetikus labai nudžiugino internete skelbta informacija, kad jose yra žymiai mažiau krakmolo. Tačiau radau ir nuorodą, kad jose esama gerokai daugiau krakmolo, nei mums įprastose. Tai, greičiausiai, priklauso nuo bulvių veislės. Gal ką nors konkretesnio apie „mėlynųjų“ bulvių krakmolingumą galėtų pasakyti specialistai?
Atsakymas:
Lietuvoje „mėlynosios“ bulvių veislės auginamos dar labai negausiai ir nėra atlikta tyrimų, kokios veislės ir kokiomis sąlygomis pasižymi didesniu ar mažesniu krakmolingumu.
Noriu sužinoti ant kurios palangės statyti gėlę kliviją. Ką labiausia ji mėgsta – šviesą ar tamsą?
Atsakymas:
Tamsos nemėgsta jokie augalai. Klivijos geriausiai auga neilgai saulės apšviečiamuose kambariuose, prie rytinių ar vakarinių langų. Žiemą turėtų būti laikoma vėsioje (ne šilčiau 12 laipsnių) ir šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje. Po tokio ramybės periodo suformuoja žiedynus.
Norėčiau užsiauginti grybų. Kaip juos auginti?
Atsakymas:
Valgomųjų grybų yra gan daug ir jie auginami skirtingai. Išdėstyti visas technologijas reikėtų ne vieno straipsnio.
Norėjau paklausti ar galima mulčiuoti perlitu? Norėčiau žemę po sidabrine egle ir tujomis apdenti geotekstile ir mulčiuoti perlitu, ar nepakenks augalams? Ar perlitas tinkamas mulciavimui?
Atsakymas:
Perlitas yra smulki ir biri medžiaga, paviršiuje jį paskleisti galima tik patalpoje. Lauke po stipresnio vėjo gūsio visas perlitas atsidurs kažkur kaimynų soduose. Žemei mulčiuoti rinkitės kitas medžiagas.
Šiaudais dengtame darže auginu braškes. Dera neblogai, bet kirmija uogos, po koteliu mažos baltos kirmėlytės. Kai kurios uogos nespėja užaugti, parausta, bet būna mažos, apdžiūvę. Vėliau turbūt tas pats kenkėjas išgraužia ir lapus. Kas tai per kenkėjas, kada ir kuo reiktų purkšti? Gal yra kažkokių ekologiškų priemonių?
Svyruoklinių gluosnių ’Tortuosa’ pajuosta, stipriai džiūsta šakos. Nupurškus preparatu nuo grybelinių ligų šiek tiek atsigauna, vėl pradeda leisti naujas šakeles. Ir taip jau dveji metai. Ką daryti, ar kas metai purkšti? Gal reiktų anksti pavasarį, kol ligos dar neužpuolė? Gal yra koks preparatas, kuriuo nupurškus liga daugiau nekibs?
Atsakymas:
Lietuvoje dažni braškių kenkėjai – avietiniai žiedgraužiai. Jie aviečių, braškių, žemuogių ir erškėčių lapuose išgraužia skylutes. Lervos vystosi žiedpumpuriuose. Žiemoja suaugę vabalai, pasislėpę po augalų lapais, dirvos grumstais. Jūsų atveju – labai gerai jaučiasi po šiaudais. Insekticidais purkšti reiktų pasirodžius braškių žiedpumpuriams ir antrą katrą – nuskynus visas uogas. Kitas šių kenkėjų naikinimo būdas – rudenį surinkti šiaudus ir senus lapus, giliai supurenti žemę tarp braškių, kad sunaikinti kiek galima daugiau žiemoti likusių vabalų.
Gluosniai neretai pažeidžiami grybinių ligų. Deja, nėra tokio preparato, kurį panaudoti užtektų vieną kartą gyvenime. Purkšti fungicidais reiktų prieš pumpurų sprogimą. Taip pat būtina iškarpyti ir sudeginti visas džiūstančias šakas, nes tai – infekcijos šaltinis. Būna, kad grybinė infekcija pažeidžia visą medieną, užkimšdama augalo vandens indus, ir medžio išgelbėti nebeimanoma.
Gavau dovanų kalankę nemažą, sumedėjusią, nustojusią žydėti. Lapeliai dar kurį laiką pabuvo, o po to numetė ir juos, sudžiuvo, nors drėgmė laikėsi. Ar dar galima ją išgelbėti, ką daryti?
Atsakymas:
Deja, sudžiūvusios gėlės neatgaivinsite. Galbūt ji jau buvo pažeista puvinio, galbūt augalui buvo perdaug drėgmės.
Rudenį pasodinau braškes po specialia plėvele daigams sodinti. Pavasarį suvešėjo, anksti pradėjo žydėti ir kaip nekeista turėjom gana daug uogų ir kokiom 2 savaitėm anksčiau nei paprastai. Buvau labai patenkinta. Rudenį nežinojau kaip jas paruošti žiemai, tai tiesiog nukirpau ir jos puikiai peržiemojo. Bet ką daryti toliau, juk jas reikia kažkaip patręšti, sutvarkyti, kelmai išlindo iš po tos plėvelės... Internete aiškina tik apie sodinimą. Patarkite nors kaip jas patręšti. Kiek metų jos gali augti po plėvele?
Atsakymas:
Auginamos ant plėvelės braškės visada būna trumpesnio amžiaus, neretai blogiau peržiemoja, greičiau sensta. Paprastai lysvė laikoma 3 metus, paskui – atnaujinama. Tręšti reiktų pro skyles laistant trąšų tirpalu (parduotuvėse yra specialiai braškėms skirtų trąšų). Labai iškilusius kerelius reiktų atsargiai įspausti į žemę. Jei dabar braškės tik pradeda auginti jaunus lapelius, galite taip tvarkyti lysvę: nupjauti senus lapus, atsargiai nuimti plėvelę iš vieno krašto, supurenti žemę ir užberti sluoksnį komposto ir vėl pritaikant uždengti plėvelę. Taip pat sutvarkyti ir kitą lysvės kraštą.
Rudenį, nuėmus derlių, šiltnamyje į žemę įterpiau nemažai neperpuvusio putpelių mėšlo. Dabar perkasdama žemę pamačiau, kad jis per žiemą taip ir nesupuvo. Nerimauju, ar nepadauginau putpelių mėšlo. Ar jis patiks mano pomidorams?
Atsakymas:
Mėšlas nesupuvo, jei žemėje trūko drėgmės ir buvo šalta. Nežinome, kiek Jūs jo ten supylėte. Jei nerimaujate, galite nusemti dalį viršutinio dirvožemio sluoksnio su dalimi to nesupuvusio mėšlo ir išberti darže ant kitų lysvių. Bet per žiemą lakūs azoto junginiai tikrai išgaravo, todėl savo deginančias savybes mėšlas bus praradęs.
Kodėl po žiemos ant rododendro neliko nei vieno lapo? Jeigu persodinsiu į kitą vietą ar jis išgyvens?
Atsakymas:
Nežinome, kokį rododendrą Jūs auginate. Yra visžalių ir lapus metančių rūšių bei veislių. Ne visi rododendrai vienodai ištvermingi. Nedidelį rododendrą dar galite atsargiai perkelti į kitą vietą. Būtinai paruoškite žemę pagal rekomendacijas šiems krūmams.
Kaip suminkštinti miesto vandentiekio vandenį kambarinėms gėlėms (sanpaulijoms, streptokarpams) laistyti? Skaičiau kad vandenį virinti, kitur rašo kad kaip tik virintu vandeniu laistyti gėles negerai. Kitas variantas - galima durpines žemes drobiniame maišelyje parą vandenyje palaikyti. Kiek efektyvūs šie būdai, ar yra ir kitų, nes surinkti lietaus vandenį ar įsirengti vandetiekio filtrus namuose nėra galimybių.
Atsakymas:
Yra labai daug būdų suminkštinti vandentiekio vandenį. Namuose paprasčiausia būtų įsigyti filtrus nedideliems vandens kiekiams (pavyzdžiui, dedamus į ąsočius). Galima į ąsotį įlašinti kelis lašus citrinų sulčių ir leisti vandeniui pastovėti. O galima nevargti dėl vandens ir 2-3 kartus per metus vazonėliuose pakeisti apie 1-1,5 cm žemės paviršiaus, vietoje senojo užpilant sluoksnelį durpių.
Užpernai pasodinti gėlyne narcizai ’Tete-a-tete’ pernai pavasarį šiuo laiku jau buvo pradėję žydėti, o šiemet jie visai nenori augti. Pernai vasarą jų nekasiau, laikiau lapus kuo ilgiau, po to ant viršaus užsodinau vienmetes gėles. Gėlynas yra šiaurinėje pusėje, prie daugiaaukščio pastato, tad saulės nėra, bet susidaro vėjo sūkuriai. Šiaip, erdvi vieta. Pernai vasarą vėjas labai džiovino žemę, teko gausiai laistyti. Gėlyno žemės viršutinis sluoksnis – durpių ir kompostinės žemės mišinys, lengvas. O gilesnis sluoksnis – prasta nederlinga žemė. Gali būti ir molio intarpų. Narcizai buvo sodinti lengvajame sluoksnyje. Pernai augo gerai ir gausiai žydėjo. O šiemet lapeliai tik 0,5–1 cm ilgio, pumpurai matyti, bet neauga nei lapai, nei žiedai. Tik vienas žiedkotis be lapų išlindęs 8–10 cm. Ar galėjo svogūnėliams pakenkti drėgmės perteklius? O gal kokia liga užpuolė? Pernai 2 augalėliai buvo mažesni už kitus ir turėjo kelis kreivus lapelius. O gal kažkokių mikroelementų perteklius, ar trūkumas? Rudenį buvo tręšta universaliomis rudens trąšomis.
Tas pat atsitiko ir su kitais ciklameniniais narcizais, pasodintais kitoje gėlyno vietoje - ant jų taip pat buvo užsodinta vasarinės gėlės, tik tos veislės visi augalai atrodė sveiki. Kitų veislių narcizai auga geriau. Be to, šį pavasarį pastebėjau labai prastą snieguolių dygimą (3 skirtingos veislės, pasodintos skirtingose vietose), bei Iris reticulata prastą augimą (prie jų irgi buvo sodintos vasarinės gėlės). Gal būt, netinka ant svogūninių gėlių sodinti vasarines gėles, gal perdaug būna drėgmės?
Atsakymas:
Svogūninės gėlės nėra vienodos. Narcizai kai kada nukenčia žiemą, ypač jei būna šalta ir mažai sniego. Tada pavasarį auga lėtai, mažai žydi. Snieguolės galėjo pradėti per anksti dygti, ir po to nukentėti nuo šalčio. Šioms gėlėms vasarą pasėtos smulkios vienmetės gėlės netrukdo, tik nereiktų sodinti stambių ir turinčių gilią šaknų sistemą. O Iris reticulata būtina iškasti kiekvieną vasarą, nes šiems augalams labai svarbu pabūti visiškai sausai bent 2 mėnesius. Nužydėjus svogūninėms gėlėms jų plotelius geriausia apsėti lobuliarijomis, ešolcijomis. Taip pat nepamirškite jų patręšti pavasarį, augimo metu ir rudenį, kai vystosi šaknys.
Jau kelinti metai iš eilės nukenčia mano puošnusis šilokas. Dar žiedams besiformuojant atsiranda voratinklėliai ir netrukus po to išsirita kirmėlės, kurios nugraužia žiedynus. Šiemet norėčiau suspėti užkirsti kelią niekdariams ir rudenį pasidžiaugti šilokų žiedais. Kaip galėčiau sunaikinti kenkėjus? Purškiau kalio muilu, bet nepadėjo.
Atsakymas:
Galite naudoti bet kokius insekticidus – juk šilokas nevalgomas. Tik svarbu stebėti augalą ir kenkėjus sunaikinti vos jiems pasirodžius, kol nespėjo padaryti augalui žalos.
Pernai prisirinkau Turkestano tulpės sėklų. Ar verta jas sėti ir kada? Per kiek laiko jos užaugs?
Atsakymas:
Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10–15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1–1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1–2 cm tarpus ir 3–5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali.
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą.
Po 2–3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8–12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.
Ar šilauogių sodinimui tinka aukštapelkių durpės?
Atsakymas:
Tinka, tik šilauogėms sodinti reikalingos tokios durpės, kurių pH 4-5, jos maišomos su pjuvenomis ir smulkinta medžių žieve.
