Šios palmės – vertingi dekoratyviniai aukštakamieniai (iki 14 m) augalai. Lapai plunksniški, lapeliai linijiškai lancetiški, nusmailėję arba dvišakiai, viršūniniai […]
Vėzdūnės – puošnūs aroninių (Araceae) šeimos augalai, savaime paplitę drėgnuose Amerikos atogrąžų miškuose. Iš 40 rūšių oranžerijose ir kambariuose pradėtos auginti […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]
Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Pražangialapė viksvuolė (Cyperus alternifolius) būtų puikus augalas namuose. Pakankamai išvaizdi ir aukšta – apie 1-1,5 m aukščio. Auga tankiais kupstais […]
Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]
Vilkpupės – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Hylotelephium gentis anksčiau buvo tapatinama su šilokais (Sedum), jai priskiriama apie […]
Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys. Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]
Gėlynuose mėgstamiausias yra sinavadalapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium). Jo keras status, krūmiškas, 80-120 cm aukščio stiebais. Žiedai šviesiai violetiniai, rožiniai, purūs, […]
Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]
Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]
Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]
Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta. Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki […]
Kinine visterija (Wisteria sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]
Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]
Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]
Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]
Šiandien
Sausio 15, trečiadienis.
Saulė teka 08:34, leidžiasi 16:23.
Mėnulis teka 18:03, leidžiasi 09:50.
Mėnulis Liūte, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis sausio 14 d.
Ida, Mauras, Meda, Sniegė, Snieguolė, Skirgaila.
Klaipėdos krašto diena.
Vaisių diena. Jei nelabai šąla, genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius, balinkite kamienus ar apriškite audeklu. Apžiūrėkite kaupus, dezinfekuokite šiltnamius, daigyklas, įrankius, valykite rūsius.
Jei žiemą, po saulės laidos, bet dar nesutemus, rytų pusėje būna tamsūs siauri debesys, tikriausiai bus šalčiai.
