• gegužės 14 d., Antradienis

Augalų enciklopedija

VIENDIENĖS

Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]

VIJOKLIS

Trispalvis vijoklis (C. tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas […]

Vijoklis trispalvis

Trispalvis vijoklis (Convolvulus tricolor) žydi labai linksmais ir spalvingais žiedeliais: pats vidurys yra geltonas, jį supa balta juosta, o kraštas būna […]

VIKŠRIS

Vikšriai (Juncus) iš pažiūros primena ir meldus, ir viksvas. Gal ir nebūtų niekuo ypatingi, jei ne kėstojo vikšrio (J. effusus) […]

VIKŠRUOLĖ

Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]

Viksvos

Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]

VILKDALGIS

Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]

VINGIORYKŠTĖ

Vingiorykštės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Gentyje – apie 10 rūšių, Lietuvoje auga 2: Pelkinė vingiorykštė (F. ulmaria) ir […]

Vingiorykštės

Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai.  Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys.  Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]

VINGIRIS

Geltonžiedis vingiris (Thalictrum flavum) – gražus Lietuvos pamiškių augalas. Gėlininkystėje dažniausiai naudojamas jo porūšis ssp. glaukum melsvais lapais. Tačiau pati […]

Virkštenis dygliavaisis

Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata) jau savaime plinta paupiuose ir pamiškėse, todėl nebėra laikomas vertingu augalu. Tačiau jis – nereiklus ir […]

Virženė kantabrinė

Savaime paplitusi Vakarų Europoje, nuo Airijos iki Portugalijos ir Šiaurės Ispanijos. Lietuvoje reta. Šis krūmokšnis yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 […]

Viržis šilinis

Lietuvoje šilinis viržis yra savaiminis. Ypač dažnas pušynuose, ne per daug šlapiose durpingose aukštapelkėse. Nuo erikų šilinį viržį lengva atskirti […]

Viržonė ilgalapė

Savaime paplitusi Pietryčių Europoje (daugiausia Rumunijoje), Balkanuose 1,5–2,2 km aukštyje, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta. Nykštukinis krūmokšnis, nuo žemės pakylantis iki […]

VISTERIJA

Kinine visterija (W. sinensis) galima susižavėti Vakarų Europos šalyse, Kryme, Kaukaze, Turkijoje. Žiedai – šviesiai violetiniai, susitelkę 15–30 cm ilgio […]

VRIEZIJA

Tai labai gražūs augalai, auginami jau per 100 metų. Gentyje yra apie 180 rūšių, augančių centrinėje ir Pietų Amerikoje. Parduodamos […]

VYNIOKLĖ

Patvorinė vynioklė (C. sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]

VYNMEDIS

Vynmedžius esame įpratę vadinti tiesiog vynuogėmis. Lietuvoje auginamos 5–7 „laukinės“ vynmedžių rūšys ir daugybė sodinių veislių. Vynmedžių rūšys – stambios […]

VYNVYTIS

Lietuvoje dažnas – tik penkialapis vynvytis (P. quinquefolia), nors pasaulyje žinoma apie 10 rūšių. Tai labai ištverminga ir aukšta liana, […]

Vyrskydės

Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]

VYŠNIOS

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis […]

Šiandien

  • Gegužės 14, antradienis.
  • Saulė teka 05:14, leidžiasi 21:17.
  • Mėnulis teka 10:29, leidžiasi 03:00.
  • Mėnulis Liūte, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis gegužės 8 d.
  • Gintaras, Gintarė, Motiejus, Bonifacas, Livita
  • Pilietinio pasipriešinimo diena
  • Vaisių diena. Sėkite veją,, sodinkite daržoves, auginančias vaisius virš žemės (pomidorus, paprikas, baklažanus), vaismedžius, vaiskrūmius (augusius induose). Dirbkite žemę. Kraukite kompostą. Rinkite vaistinių augalų vaisius. Šaldykite vaisius, daržoves. Nerekomenduojama tręšti, laistyti ir ypač ravėti.
  • Jei sliekai lenda iš žemės, bus lietaus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius