Ilgus metus augalą vadinome Nutkiniu puskiparisiu (Chamaecyparis nootkatensis). 2002 metais įkurta geltkiparisių (Xantocyparis) gentis taip pavadinta dėl geltonos medienos spalvos, […]
Žirniasėklis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) senesnėje lietuviškoje literatūroje vadintas žirniavaisiu puskiparisiu. Šio puskiparisio tėvynė Japonija, kur jis auga 700 – 2500 metrų […]
Pūsliams (Colutea) būdingi ne tik drugio formos žiedai, kaip visų ankštinių, bet ir originalios išsipūtusios plonasienės ankštys. Dirvai nereiklus, gali […]
Įvairios putinų rūšys (jų yra apie 150) paplitusios vidutinio klimato Šiaurės pusrutulio kraštuose, kelios auga Pietų Amerikoje ir Malaizijoje. Tai […]
Paprastasis putinas užauga 2-4 m aukščio. lapai priešiški, dantyti, raukšlėti. Žiedai balti, kvapnūs, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus. Žydi gegužės […]
Putokliai – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ir dvimečiai žoliniai augalai ir krūmokšniai. Žiedai gan dideli, susitelkę į žiedynus. […]
Radiolės – šilokams giminingi augalai. Geriausiai žinoma Rhodiola rosea, dažnai vadinama aukso šaknimi. Rh. crassipes, Rh. integrifolia, Rh. kirilowii ir […]
Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) auga Pietų Europoje, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Stiebai užauga iki 3–4 m aukščio. Lapai dekoratyvūs: dukart plunksniški, […]
Rusvoji raganė (Clematis fusca) neišsiskiria ypatingu žiedų grožiu. Jos žiedai pavieniai, nusvirusių varpelių formos, 2-2,5 cm ilgio, su išorėn atsilenkusiais […]
Smailiadantė ragaanė ( Clematis serratifolia) – vėdryninių šeimos žydinčių augalų rūšis, kilusi iš Rusijos Tolimųjų Rytų Chabarovsko ir Primorsko kraštų, […]
