Natūraliose sąlygose paprastai būna aukšto (610 m) krūmo, tiksliau, krūmų grupės pavidalo, nes plinta šaknų atžalomis. Želdynuose dažniausiai formuojamas medis, […]
Šilinio žalčialunkio tėvynė – Vidurio ir Pietų Europos kalnai. Lietuvoje dažnai auginamas sodininkų mėgėjų sodybose. Puskrūmis – 0,3–0,4 m aukščio, […]
Žemenės – žemi vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai, sudarantys plačius kilimėlius. Iš viso žinoma apie 20 rūšių, […]
Žemuogės (Fragaria L.) – erškėtinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, išauginantys lapų skroteles ir ilgus šliaužiančius ūglius (ūsus). Pastarieji ties bambliais […]
Žibuoklės – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Gentyje – 3 rūšys. Lapai kotuoti, triskiaučiai, sudaro skrotelę. Lietuvoje auga viena rūšis – […]
Mažoji žiemė (Vinca minor) savaime paplitusi Europoje, Viduržemio jūros pakrantėse. Plinta Lietuvoje, sudaro tankius sąžalynus. Šis visžalis puskrūmis užauga 10-15 […]
Genčiai priklauso kelios dešimtys krūmų bei mažų medelių, savaime augančių Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Daugumos žilakrūmių lapai sidabro atspalvio, […]
Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje natūraliai augantys vasaržaliai bei visžaliai, dažnai dygliuoti medžiai ir krūmai. Žiedai smulkūs, dažniausiai kvapūs, […]
Pilkšvalapė žilė (Senecio cineraria) žavi pilkais, lyg baltu veltiniu padengtais lapais. Tai – daugiametis, bet šalčiui jautrokas augalas, todėl auginamas […]
Pelkinis žinginys (Calla palustris) – vienas dailiausių mūsų krašto augalų. Strėliškų lapų kupstelis užauga iki 15–30 cm aukščio. Storas šakniastiebis […]
Žiognagės – daugiametės erškėtinių (Rosaceae) šeimos pusiau skrotelinės žolės. Gentyje – apie 56 rūšys. Pamatiniai ir apatiniai lapai plunksniški, kiti […]
Žirnių (Pisum sativum) yra įvairių: ankstyvesnių ir vėlyvesnių, aukštaūgių ir žemesnių, gausia lapija ir belapių (lapai virtę kibiais ūseliais). Pagal […]
