Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, Centrinėje Amerikoje. Gentyje – 25 rūšys, […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]
Saldylių (Hedychium) gentyje žinoma apie 70-80 rūšių, paplitusių Pietryčių Azijoje, Indijoje ir Madagaskare. Kelios rūšys yra dekoratyvios, auginamos dėl išvaizdžios […] (1)
Europoje sėjamosios salotos (Lactuca sativa) auginamos nuo XVI amžiaus. Anksčiau augintos tik lapinės salotos, o štai dabar itin populiarios, ištisus […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Saracėnijinių (Sarracceniaceae) šeimai priklauso 3 gentys. Svarbiausią saracėnijų (Sarracenia) gentį sudaro 8-11 rūšių. Tikslesnį saičių patvirtinti sunku, nes gamtoje yra […]
Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]
Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]
Saulainės – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje – apie 40 rūšių. Europoje jau labai seniai auginamos kaip dekoratyviniai […]
Daugiametė saulutė (Bellis perennis) yra kultūrinis augalas. Ji savaime paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Kaukaze. […]
Nemažai painiavos tiek lietuviškuose (zuikiakrūmiai, sausakrūmiai, raipstai, paraipsčiai, palėpščiai…), tiek lotyniškuose šių augalų pavadinimuose. Dalis botanikų visus juos laiko vienos […]
Lietuvoje, soduose, galima pamatyti labai įvairios išvaizdos valgomųjų sausmedžių krūmų. Tai suprantama – jų kilmė labai skirtinga. Brandus krūmas užauga […]
Rausvasis sausutis (Rhodanthe chlorocephala ssp. rosea, sin. Helipterum roseum, Acroclinium roseum) kilęs iš Pietvakarių Australijos. Yra nemažai veislių, kurių augalų […]
Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]
Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]
Gausioje serbentų gentyje (apie 150 rūšių) yra tokių, kurie auginami labiau akiai, o ne skrandžiui džiuginti. Želdynuose aptinkamos dvi dekoratyvinių […]
Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]
Daili krūmų forma ir ilgas žydėjimas būdingi sidabrakrūmiams, arba krūminėms sidabražolėms (Potentilla fruticosa). Išvesta veislių įvairiausių spalvų ir atspalvių žiedais. […]
Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]
Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]
Pagal dabartinę klasifikaciją visos šilauogės priklauso Vaccinium genčiai. Vieni sistematikai šią gentį priskiria viržinių – Ericaceae D. C. šeimai, o […]
Gamtoje niekas nekreipia dėmesio į šlapiose pievose, pakrantėse prie žemės prigludusią šliaužiančiąją šilingę (Lysimachia nummularia). Kas kita – soduose auginama ryškiai […]
Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]
Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) Pietryčių Europoje yra daugiametis, bet Lietuvoje sėjamas kaip vienmetis augalas. Lapų kvapas primena vaistines ramunėles ir […]
Daugiausia auginamos japoninės skimijos (Skimmia japonica) veislės, o kitos – retos. S. anquetilia, kilusi iš Himalajų, retkarčiais sodinama Vakarų Europos […]
Margasis skindapas (Scindapsus pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Kaip dekoratyviniai augalai auginamos tik dvi šluotsmilgių (Deschampsia) rūšys. Abi jos auga laukinės ir Lietuvoje. Lanksčioji šluotsmilge (D.flexuosa) Lietuvoje nedažna, […]
Skėstašakės (kaukazinės) slyvos (Prunus cerasifera) gyvatvorės – vienos aukščiausių. Jomis dažnai apsodinami sodai ir pakelės, nes yra pigios ir visiems […]
Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]
Smaliukės – neaukšti daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Stiebai statūs, su lapų skrotelėmis pamatuose. Lapai linijiški arba lancetiški, smailūs. Iš […]
Didelėje snapučių gentyje yra daugiau kaip 300 rūšių. Iš Lietuvoje savaime augančių rūšių dekoratyvus raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), pievinis snaputis […]
Alyvmedinių šeimai priklausanti sniegmedžio (Chionanthus) gentis didelė. Šiuolaikiniai botanikai suskaičiuoja 147 rūšis. Vidutinio klimato zonoje auga tik dvi rūšys, jos […]
Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]
Sorgeniai (Sorghastrum) kol kas dar Lietuvoje mažai žinomi dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginamas iš Šiaurės Amerikos kilęs paprastasis sorgenis (S.nutans). Ši […]
Sorų (Panicum) gentyje keli šimtai vienmečių ir daugiamečių rūšių, paplitusių įvarių žemynų, dažniausiai karšto klimato zonose. Dekoratyviniais tikslais auginamos dvi, […]
Soruolės (Pennisetum) gentyje daug rūšių, tarp jų ir keletas labai dekoratyvių, tačiau Lietuvoje gerai žiemoja tik pašiaušėlinė soruolė (P.alopecuroides) ir […]
Spanguolės (Oxycoccus Hill) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Gentyje yra tik 4 rūšys. Visiems puikiai pažįstama paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers., […]
Populiariausi Naujosios Gvinėjos hibridai, kilę kryžminant siauralapę sprigę (Impatiens hawkeri) su kitomis rūšimis. Seniau auginamos Valerio sprigės (I. walleriana) – truputį […]
Krūmas paplitęs Japonijoje ir Korėjos pusiasalyje. Auga plačiai išlinkusiomis šakomis, pasiekia iki 1-1,2 m aukštį. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę šluotelėse. […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Gentyje yra 1 rūšis – širdžialapė stimburė (Houttuynia cordata) ‘Chamaeloeon’ (syn. H. cordata ‘Variegata’). Ši daugiametė gėlė auga drėgnoje, šlapioje […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Striepsnenių (Bouteloua) gentyje žinoma iki 50 rūšių vienmečių ir daugiamečių žolynų. Dažniausiai auginamas aukštasis striepsnenis (B. curlipendula). Tai iki 80 […]
Dauguma striepsnių (Melica)- vidutinio aukščio augalai, užaugantys iki 0,6-1 m. Lietuvoje savaime auga tik nusvirusioji striepsnė (M. nutans), kuri taip […]
Sukučių gentyje – daug įvairių rūšių. Nereikliausias vijoklis – purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea) – beveik kasdien išskleidžia naujas mėlynų, violetinių ar […]
Svambuolės (kelreiterės) – tai trys nedidelių medelių ar krūmų rūšys, paplitusios Pietryčių Azijoje. Lietuvos klimato sąlygomis galėtų augti tik viena […]
Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]
Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]
Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C. thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […] (1)
Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]
Lietuvoje pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna) aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais […]
Šaknų diena tęsis iki vidurnakčio. Sodinkite ir persodinkite dekoratyvinius ir vaisinius medžius bei krūmus. Sėkite ir sodinkite gėles, daržoves, prieskonius, gyvatvores. Skiepykite. Persodinkite kambarinius augalus. Ruoškite kompostą. Naikinkite kenkėjus.
