• liepos 31 d., Šeštadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

Šalavijas raudonžiedis (Salvia splendens)

Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

ŠALMUTIS (Galeobdolon)

Šalmučiai – notrelinių šeimos (Lamiaceae) daugiamečiai augalai. Gentyje tik 1 rūšis – geltonžiedis šalmutis (G. luteum, syn. Lamiastrum galeobdolon, Lamium […]

ŠALTMĖTĖ (Mentha spicata)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka žirnių, lęšių sriuboms, omletui, ėrienai ir veršienai, daržovių (žirnių, kopūstų, morkų, salierų, bulvių, špinatų), vaisių patiekalams, […]

ŠANTRA (Marrubium)

Kai kurios šantros – dekoratyvūs augalai. Marrubium incanum – pilkais pūkuotais lapais. Užauga iki 40 cm aukščio dailiais kereliais. Geriausiai […]

Šarmotė sibirinė (Spodiopogon sibiricus)

Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]

ŠAUKŠTIS (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

ŠILAGĖLĖ (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

ŠILINGĖ (Lysimachia)

Šilingės – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 150 rūšių. Lietuvoje dažnos L. thyrsiflora ir L. purpurea, kurios vadinamos ne […]

ŠILKMEDIS (Morus)

Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]

ŠILOKAI (Crassulaceae)

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

ŠIURKŠTUOLĖ (Trachycarpus)

Ši gentis artima Chamaerops, augalai – panašios išvaizdos. Šiurkštuolės – tai iki 12 m aukščio medžiai. Kamienai – 15-25 cm skersmens, padengti […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

ŠIUŠELĖS (Erigeron)

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

ŠLAMUTIS (Helichrysum)

Šlamučiai – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmetės arba daugiametės sausažiedės žolės, rečiau puskrūmiai ir krūmai. Gentyje – apie 500 rūšių, o […]

Šluotsmilgės (Deschampsia)

Kaip dekoratyviniai augalai auginamos tik dvi šluotsmilgių (Deschampsia) rūšys. Abi jos auga laukinės ir Lietuvoje. Lanksčioji šluotsmilge (D.flexuosa) Lietuvoje nedažna, […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

ŠVENDRAS (Typha)

Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […]

ŠVITRIEŠIS (Ficaria)

Švitriešiai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai su pridėtinėmis šakniagumbio pavidalo bei kuokštinėmis šaknimis. Žiedai panašūs į vėdrynų, geltoni. […]

Švitriešis pavasarinis (Ficaria verna)

Lietuvoje pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna) aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais […]

Švyliai (Eriophorum)

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]

Šiandien

  • Liepos 31, šeštadienis.
  • Saulė teka 05:28, leidžiasi 21:21.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 14:11.
  • Mėnulis Jautyje. Delčia 16:15.
  • Elena, Ignotas (Ignas), Ignacas, Sanginas, Vykintė
  • Šaknų diena. Galima krauti komposto krūvas, vežti ir kratyti mėšlą, sodinti šakniavaisius, juos tręšti. Galima genėti vaismedžius, vaiskrūmius. Imkite derlių, kurį reikės džiovinti, ilgam laikymui. Naikinkite dirvožemyje gyvenančius kenkėjus. Tręškite augalus, palaistykite rūgščią žemę mėgstančiuosius parūgštintu vandeniu. Skinkite gėles, gerai laikysis vandeny. Nepalanki diena sodinti gūžines salotas, konservuoti, virti uogienes.
  • Kai vasarą kirmėlės labai ėda obuolius, žiema bus gili.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip laistote daržus?

Įvykių kalendorius