• rugsėjo 29 d., Antradienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]

Šalavijas raudonžiedis (Salvia splendens)

Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]

ŠALMUTIS (Galeobdolon)

Šalmučiai – notrelinių šeimos (Lamiaceae) daugiamečiai augalai. Gentyje tik 1 rūšis – geltonžiedis šalmutis (G. luteum, syn. Lamiastrum galeobdolon, Lamium […]

ŠALTMĖTĖ (Mentha spicata)

Daugiametis žolinis augalas. Tinka žirnių, lęšių sriuboms, omletui, ėrienai ir veršienai, daržovių (žirnių, kopūstų, morkų, salierų, bulvių, špinatų), vaisių patiekalams, […]

ŠANTRA (Marrubium)

Kai kurios šantros – dekoratyvūs augalai. Marrubium incanum – pilkais pūkuotais lapais. Užauga iki 40 cm aukščio dailiais kereliais. Geriausiai […]

ŠAUKŠTIS (Petasites)

Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]

ŠEIVAMEDIS JUODUOGIS (Sambucus nigra L.)

Šis aukštas krūmas, kartais nedidelis medelis storomis žalsvai pilkomis šakelėmis ir 20–30 cm ilgio neporomis plunksniškais lapais užauga iki 4–6 […]

ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių […]

ŠERMUKŠNIS (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie  šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]

ŠERYTĖ (Setaria)

Italinė šerytė (Setaria italica) – labai senas grūdinis augalas, dar vadinamas Panicim italicum, Pennisetum italicum. Turi daugybę atmainų. Dėl tankių […]

ŠIAUDENIAI (Anthericum)

Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]

ŠILAGĖLĖ (Pulsatilla)

Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]

ŠILINGĖ (Lysimachia)

Šilingės – raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalai. Žinoma apie 150 rūšių. Lietuvoje dažnos L. thyrsiflora ir L. purpurea, kurios vadinamos ne […]

ŠILKMEDIS (Morus)

Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]

ŠILOKAI (Crassulaceae)

Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]

ŠILOKAS (Sedum)

Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]

ŠILROPĖ (Sempervivum)

Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]

ŠIURKŠTUOLĖ (Trachycarpus)

Ši gentis artima Chamaerops, augalai – panašios išvaizdos. Šiurkštuolės – tai iki 12 m aukščio medžiai. Kamienai – 15-25 cm skersmens, padengti […]

ŠIURPIS ŠAKOTASIS (Sparganium erectum)

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]

ŠIUŠELĖS (Erigeron)

Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]

ŠLAMUTIS (Helichrysum)

Šlamučiai – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmetės arba daugiametės sausažiedės žolės, rečiau puskrūmiai ir krūmai. Gentyje – apie 500 rūšių, o […]

ŠPINATAI (Spinacia)

Daržiniuose špinatuose (Spinacia oleracea) – jau pamėgtuose balandinių šeimos augaluose – gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, kalio, geležies, […]

ŠVENDRAS (Typha)

Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]

ŠVENTMEDIS (Clerodendrum)

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […]

ŠVITRIEŠIS (Ficaria)

Švitriešiai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai su pridėtinėmis šakniagumbio pavidalo bei kuokštinėmis šaknimis. Žiedai panašūs į vėdrynų, geltoni. […]

Švitriešis pavasarinis (Ficaria verna)

Lietuvoje pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna) aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais […]

ŠVYLIAI (Eriophorum)

Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]
Dirvitas

Sekite mus

Šiandien

  • Rugsėjo 28, pirmadienis.
  • Saulė teka 07:14, leidžiasi 19:02.
  • Mėnulis teka 18:37, leidžiasi 02:41.
  • Mėnulis Žuvyse 18:33, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis rugsėjo 24 d.
  • Saliamonas, Tautvydas, Vaclovas (Vacys), Vientautė
  • Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Pasaulinė pasiutligės diena. Tuskulėnų aukų atminimo diena.
  • Lapų diena. Palanku augalus laistyti, purkšti, sėti sideratus, sėti, sodinti, pikuoti lapines daržoves, veją. Šią dieną nupjauta žolė greitai ataugs ir bus tanki. Grėbkite lapus, kraukite kompostą. Ypač gerai ieškoti vandens, kasti, valyti šulinį. Negalima ravėti, genėti vaismedžių, krūmų, konservuoti, sandėliuoti daržovių.
  • Jeigu rudenį lauke karvės pėda pilna vandens, kitais metais lauk gero derliaus.

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokiais būdais ruošiate daugiausia atsargų žiemai?

Įvykių kalendorius