Palmės – aukštakamieniai medžiai arba bekamieniai krūmai. Lapai vėduokliški. Paplitę pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Bahamų salose, Didžiosiose ir Mažosiose Antilų salose, […]
Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje […]
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių […]
Europoje sėjamosios salotos (Lactuca sativa) auginamos nuo XVI amžiaus. Anksčiau augintos tik lapinės salotos, o štai dabar itin populiarios, ištisus […]
Ilgus dešimtmečius populiarumo neprarandantys augalai – našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha) veislės. Rytų Afrikoje natūraliai auga 11 sanpaulijų rūšių. Parduotuvėse galima įsigyti […]
Santolinos – astrinių (Asteraceae) šeimos gentis. Žinomos 8 rūšys. Tai visžaliai puskrūmiai kvapiomis šaknimis. Auga sausokoje ir sausoje, laidžioje dirvoje, […]
Iš šarmotės (Spodiopogon) rūšių auginama tik viena dekokoratyvi sibirinė šarmotė (S.sibiricus), plačiai paplitusi Tolimųjų Rytų šalyse. Ji užauga iki 1,7 […]
Šaukščiai – astrinių (Asteceae) šeimos daugiametės žolės stambiais pamatiniais lapais, storais, šakotais šakniastiebiais. Genčiai priskiriama apie 20 rūšių; Lietuvoje auga […]
Saulainės – astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje – apie 40 rūšių. Europoje jau labai seniai auginamos kaip dekoratyviniai […]
Nedideliems alpinariumams tinka iš Europos aukštikalnių kilęs Helianthemum alpestre. Jis užauga iki 10 cm aukščio ir gausiai žydi birželio–liepos mėnesiais. […]
Daugiametė saulutė (Bellis perennis) yra kultūrinis augalas. Ji savaime paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Kaukaze. […]
Nemažai painiavos tiek lietuviškuose (zuikiakrūmiai, sausakrūmiai, raipstai, paraipsčiai, palėpščiai…), tiek lotyniškuose šių augalų pavadinimuose. Dalis botanikų visus juos laiko vienos […]
Tai vienos atspariausių, sparčiausiai augančių ir gražiausių lianų. Žiedynai – viršūniniai menturiai, dažniausiai labai gausūs. Žiedų vainiklapiai suaugę į vamzdelį […]
Rausvasis sausutis (Rhodanthe chlorocephala ssp. rosea, sin. Helipterum roseum, Acroclinium roseum) kilęs iš Pietvakarių Australijos. Yra nemažai veislių, kurių augalų […]
Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau skaitykite žurnale […]
Lietuvoje pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose, šlaituose, palaukėse, kur plinta šaknų atžalomis, ypač geresnėse dirvose. Tai 3–5 m aukščio krūmas, […]
Genčiai priklauso 45 daugiamečių žolinių augalų, krūmų ir mažų medelių rūšys, paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose. Daugumos lapai priešiniai, […]
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – Lietuvoje vis populiarėjanti lapinių salotų rūšis. Europoje ji vertinama dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus […]
Gausioje serbentų gentyje (apie 150 rūšių) yra tokių, kurie auginami labiau akiai, o ne skrandžiui džiuginti. Želdynuose aptinkamos dvi dekoratyvinių […]
Šiaurės pusrutulyje paplitusi krūmų ir įvairaus aukščio medžių gentis, kurioje – apie šimtą rūšių. Žiedai balti, vaisiai (maži obuolėliai) oranžiniai, […]
Šiaudeniai – lelijinių šeimos augalai nedideliais baltais žiedeliais. Lietuvoje miškuose aptinkamas šakotasis šiaudenis (Anthericum ramosum). Alpinariumuose dažniausiai sodinamas stambesniais žiedais […]
Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje natūraliai augantys vasaržaliai bei visžaliai, dažnai dygliuoti medžiai ir krūmai. Žiedai smulkūs, dažniausiai kvapūs, […]
Sidabražolės – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai ir krūmai. Gentyje yra apie 300 rūšių. Žiedai taisyklingi, pavieniai arba sudaro […]
Šilagėlės – labai gražūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai. Žiedai pavieniai, varpelių formos. Stiebai nešakoti. Pamatinių lapų daug. Žinoma apie 12 […]
Pagal dabartinę klasifikaciją visos šilauogės priklauso Vaccinium genčiai. Vieni sistematikai šią gentį priskiria viržinių – Ericaceae D. C. šeimai, o […]
Šilkmedžiai dažniausiai auginami kaip maži dekoratyviniai medeliai arba krūmai. Bet balti, raudoni arba beveik juodi šilkmedžių vaisiai (1–3 cm ilgio, […]
Šilokai, kaip ir perkūnropės, priklauso tai pačiai storlapių (Crassulaceae) šeimai, tik jie žymiai įvairesni. Šilokų (Sedum – plačiąja prasme) genčiai […]
Šilokai – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Sedum genčiai priskiriama apie 500 rūšių. Ne visi šilokai vienodai atsparūs […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Jei prieš 15–20 metų buvo populiarios kelios singonių rūšys, dabar gėlių augintojai ieško margalapių veislių. Anksčiau dažniausiai augintas paprastasis singonis […]
Tai iš Pietų Amerikos, daugiausia Brazilijos, kilę puošnūs augalai. Žinoma apie 20–50 rūšių, bet namuose auginamos tik mišrios stambiažiedės dailiosios […]
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – įspūdingiausias šios genties augalas. Užauga 0,3–1,5 m aukščio, pasipuošia siaurais linijiškais lapais. Apskritai visas grožis […]
Šiušelės labiau žinomos kaip aukštaūgiai, gausiai žydintys augalai. Tačiau yra daug smulkių kalnų rūšių, labai tinkamų alpinariumams. Vienos iš gražesnių […]
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) Pietryčių Europoje yra daugiametis, bet Lietuvoje sėjamas kaip vienmetis augalas. Lapų kvapas primena vaistines ramunėles ir […]
Margasis skindapas (S. pictus) kilęs iš Indonezijos. Lapai – trumpakočiai, viršutinėje pusėje tamsiai žali su pilku atspalviu ir išmarginti sidabrinėmis […]
Kaip dekoratyviniai augalai auginamos tik dvi šluotsmilgių (Deschampsia) rūšys. Abi jos auga laukinės ir Lietuvoje. Lanksčioji šluotsmilge (D.flexuosa) Lietuvoje nedažna, […]
Nedideli kartais dygliuoti medeliai arba aukšti krūmai. Lapai paprasti, kiaušiniški, žiedai smulkūs, balti arba rausvi. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir […]
Žemi medeliai arba krūmai, dažnai dygliuoti. Lapai paprasti, elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški ar lancetiški. Žiedai balti, pavieniai arba po […]
Smaliukės – aukšti daugiamečiai gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalai. Stiebai statūs, su lapų skrotelėmis pamatuose. Lapai linijiški arba lancetiški, smailūs. Iš […]
Daug metų mūsų seneliai smidrus augino darželiuose kaip gėles. Ir niekas nesistengė užsiauginti pavasarį jų ūglių. Užsienio šalyse auginami skirtingų […]
Smilacinos – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Auginamos tik kelios rūšys, išsiskiriančios dekoratyvumu. Nereiklios. Auginamos šviesiame šešėlyje arba šešėlingose vietose, kur […]
Didelėje snapučių gentyje yra daugiau kaip 300 rūšių. Iš Lietuvoje savaime augančių rūšių dekoratyvus raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), pievinis snaputis […]
Soduose auginamos dviejų dažnesnių rūšių sniegžydrės. Didžioji sniegžydrė (C. gigantea Whittall) užauga iki 15 cm aukščio. Žiedyne būna 3–6 ryškiai […]
Sorgeniai (Sorghastrum) kol kas dar Lietuvoje mažai žinomi dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginamas iš Šiaurės Amerikos kilęs paprastasis sorgenis (S.nutans). Ši […]
Sorų (Panicum) gentyje keli šimtai vienmečių ir daugiamečių rūšių, paplitusių įvarių žemynų, dažniausiai karšto klimato zonose. Dekoratyviniais tikslais auginamos dvi, […]
Soruolės (Pennisetum) gentyje daug rūšių, tarp jų ir keletas labai dekoratyvių, tačiau Lietuvoje gerai žiemoja tik pašiaušėlinė soruolė (P.alopecuroides) ir […]
Spanguolės (Oxycoccus Hill) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Gentyje yra tik 4 rūšys. Visiems puikiai pažįstama paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers., […]
Populiariausi Naujosios Gvinėjos hibridai, kilę kryžminant siauralapę sprigę (Impatiens hawkeri) su kitomis rūšimis. Seniau auginamos Valerio sprigės (I. walleriana) – truputį […]
Vidutinio aukščio krūmai grakščiomis svyrančiomis šakomis, giliai karpytais arba skiautėtais lapais, smulkiais šviesiais žiedais. Iš keturių stefanadrų rūšių Lietuvos dekoratyviniuose […]
Stefanotis – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas, taip pat priklausantis klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Iš žinomų 16 rūšių kambariuose auginama tik viena […]
Gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda) – į vaškuolę panašus vijoklinis augalas. Savo tėvynėje Madagaskare šis augalas užauga iki 5 m aukščio, […]
Gentyje yra 1 rūšis – širdžialapė stimburė (Houttuynia cordata) ‘Chamaeloeon’ (syn. H. cordata ‘Variegata’). Ši daugiametė gėlė auga drėgnoje, šlapioje […]
Dideli ir puošnūs stelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalai gali atstoti svetainių palmes. 5 strelicijų rūšys natūraliai auga Pietų Afrikoje, dėl ypatingos […]
Striepsnenių (Bouteloua) gentyje žinoma iki 50 rūšių vienmečių ir daugiamečių žolynų. Dažniausiai auginamas aukštasis striepsnenis (B. curlipendula). Tai iki 80 […]
Dauguma striepsnių (Melica)- vidutinio aukščio augalai, užaugantys iki 0,6-1 m. Lietuvoje savaime auga tik nusvirusioji striepsnė (M. nutans), kuri taip […]
Sukučių gentyje – daug įvairių rūšių. Nereikliausias vijoklis – purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea) – beveik kasdien išskleidžia naujas mėlynų, violetinių ar […]
Svarainių (Chaenomeles) gentis priklauso erškėtinių šeimai. Jie artimi obelims, kriaušėms ir cidonijoms. Gal ir keista, bet kaip atskira gentis jie […]
Gamtoje paplitusios dvi švendrų rūšys: plačialapiai (Typha latifolia) ir siauralapiai (T. angustifolia). Kokius rinksitės – priklauso nuo tvenkinėlio dydžio. Nors plačialapis […]
Šventmedžiai – verbeninių (Verbenaceae) šeimos krūmai ir lianos. Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (Clerodendrum thomsoniae) – iki 4 […]
Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C. thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. […] (1)
Švitriešiai – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai su pridėtinėmis šakniagumbio pavidalo bei kuokštinėmis šaknimis. Žiedai panašūs į vėdrynų, geltoni. […]
Lietuvoje pavasariniai švitriešiai (Ficaria verna) aptinkami drėgnose pamiškėse, pelkėtose pievose. Soduose dažniausiai auginamos veislės pilnaviduriais baltais, oranžiniais žiedais arba margais […]
Švyliai (Eriophorum) iš tolo žavi baltais pūkuotais vaisynais. Lietuvoje auga 4 švylių rūšys, 2 iš jų – labai dažnai įvairiose […]
Šiandien
Spalio 4, trečiadienis.
Saulė teka 07:27, leidžiasi 18:47.
Mėnulis teka 20:34, leidžiasi 14:29.
Mėnulis Dvyniuose, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis rugsėjo 29 d.
Auksuolė, Eivydė, Eivydas, Edvinas, Mąstautas, Pranciškus (Pranas)
Šv. Pranciškus. Pasaulinė gyvūnų globos diena.
KIRMINŲ DIENA. Žiedų diena. Genėkite žydinčius krūmus, vijoklinius augalus. Mulčiuokite daugiametes gėles, rožes ir kitus augalus. Kovokite su žemės paviršiuje gyvenančiais kenkėjais. Džiovinkite vaistažoles. Imkite ir džiovinkite derlių. Nereikėtų laistyti.
